Bankas „OP Corporate Bank“ padidino bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams iki 3,2%, nors dar vasarą prognozavo 2,6%. Infliacija sieks 5% ir bus kiek aukštesnė nei prognozuota anksčiau (4,5%). Augimą skatina išaugęs vartojimas – jis priartėjo prie ilgametės tendencijos.
Lietuva – ir toliau regiono lyderė
„Lietuvos ekonomikos augimas įsivažiavo, vartojimas auga, nors eksportas lėtėja. Vis dėlto Lietuva jau septintus metus išlaiko sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių – tai reikšmingas pasiekimas tokiomis sudėtingomis geoekonominėmis aplinkybėmis“, – sako Joona Widgren, „OP Pohjola“ grupės vyresnysis ekonomistas, pristatęs apžvalgą.
Kitąmet Lietuvos ekonomika augs 2%, nors vasarą buvo prognozuotas 2,5% augimas. Infliacija sumažės iki 3% (2,5% prognozuota vasarą).
Infliacijos mažėjimą stabdo besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio laikosi aukštesnės naftos ir dujų kainos.
Šiuo metu Lietuvoje infliacija didžiausia tarp Baltijos šalių – Lietuva metų pradžioje perėmė šį titulą iš Estijos, kur infliacija pernai siekė 4,8%.
Vartojimas – arčiausiai ilgametės tendencijos
Iš pensijų fondų išimtos lėšos šiemet palaiko išaugusį vartojimą, tai ypač atsispindi metų vidurio rodikliuose. Vis dėlto šis vartojimo padidėjimas yra laikinas ir kitąmet augimas sulėtės.
„Šią vasarą Lietuvos gyventojai vartojimui išleido tokią dalį savo pajamų, kiek išleisdavo „gerais laikais“ iki pandemijos – laikotarpiu tarp 2010-2020 metų. Vartojimas šiuo metu yra arčiausiai ilgametės tendencijos ir potencialo, kiek galėtų gyventojai vartoti, jei ne įtempta geopolitinė situacija, krizės ir neramumai, kurie skatina taupyti ir daugiau pinigų atsidėti atsargai. Išaugęs vartojimas šiemet leido verslui uždirbti vidaus rinkoje“, – sako Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.
Lietuvos gyventojų vartojimo apimtis (pašalinus sezoniškumo įtaką) šiemet beveik pasiekė 9 mlrd. Eur per ketvirtį. Lietuviai vartojimui išleidžia tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus (atitinkamai beveik 5 ir 4 mlrd. Eur).
Vartojimo augimą palaiko ir augančios gyventojų realiosios pajamos, didėjantis darbo užmokestis. Šis augimas ir toliau išlieka, nors ir lėtesnis.
Vis dėlto Lietuvoje faktinis individualus vartojimas vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartu, vis dar sudaro tik 87% ES vidurkio. Latvijoje šis rodiklis siekia 73%, Estijoje – 74%, rodo „Eurostat“ duomenys.
Pasaulyje – pozityvios nuotaikos
Po stiprios metų pradžios, gamybos apimtys Lietuvoje šiemet mažėja, atitinkamai lėtėja eksportas. Panaši tendencija fiksuojama ir Estijoje, tik Latvijoje ir Suomijoje šiemet gamyba auga.
Nedarbo lygis visose trijose šalyse sumažėjęs, darbo rinka išlieka stabili.
„Naftos kaina vasarą smarkiai svyravo, vis dėlto kainų lygis išliko žemesnis nei pavasarį. Rinkos lūkesčiai dėl naftos kainos yra mažėjantys, tikimasi, kad Hormuzo sąsiauris rudenį palaipsniui bus atvertas, todėl ir kainos palaipsniui mažės“, – sako ekonomistas.
Kaip pastebi „OP“ ekonomistai, pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos vasarą pagerėjo. Pasaulinė prekyba, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 7,6%, o tai yra antras sparčiausias augimo tempas per pastaruosius penkerius metus.
Investicijos, susijusios su dirbtinio intelekto plėtra, išlieka vienu iš pagrindinių pasaulinės ekonomikos variklių.
„Artėja žiema, jei energijos ir degalų kainos liks aukštos, tai neigiamai veiks Lietuvos ekonomiką bei verslą“, – pabrėžia L. Iržikevičienė.
Latvijos augimas maloniai nustebino
Latvijos BVP augimo prognozę „OP“ banko ekonomistai šiemet taip pat padidino iki 2,5%, nors birželį prognozavo 2%. Kitų metų ekonomikos augimas lieka nepakeistas ir siekia 3%.
Infliacijos prognozė šiemet sumažinta iki 3,5%, o kitų metų liko 2,5%.
Latvijos ekonomika šiemet pademonstravo stebėtinai gerus rezultatus, tikimasi, kad augimas tęsis ir toliau. Jį palaiko vidaus paklausa – tiek gyventojų, tiek vyriausybės. Viešojo sektoriaus išlaidas didina investicijos į gynybą.
Estijoje – teigiamas impulsas iš Suomijos
Estijos ekonomika šiemet taip pat auga. Vis dėlto „OP“ banko ekonomistai sumažino BVP prognozę iki 2,3%, nors vasarą buvo tikimasi 2,5% augimo. Tokį augimą bankas Estijai prognozuoja kitąmet (2,5%).
Bankas sumažino ir infliacijos prognozę šiemet iki 3,2%, kitąmet iki 2,5%.
Estijoje atsigauna privatus vartojimas, nes auga gyventojų pajamos ir stiprėja vidaus paklausa.
Ekonomika šiemet sparčiau pradėjo augti ir kaimyninėje Suomijoje, tai palaiko Estijos eksporto paklausą.
About the Author
