Lietuvos auginimo terpių gamintojų asociacija (ATGA) atkreipia dėmesį į naują Wageningeno universiteto ir tyrimų centro mokslinį tyrimą, kuriame pirmą kartą kompleksiškai įvertintas pagrindinių auginimo terpėms naudojamų žaliavų poveikis aplinkai. Tyrimas aktualus ir Lietuvai – jis rodo, kad siekiant mažinti auginimo terpių poveikį aplinkai nepakanka vien pakeisti vieną žaliavą kita: būtina vertinti visą produkto sudėtį, jo paskirtį, auginimo efektyvumą ir visą gyvavimo ciklą.
Tyrimas, priimtas publikuoti žurnale Journal of Cleaner Production, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vien žaliavos pakeitimas nebūtinai sumažina bendrą auginimo poveikį aplinkai. Jei alternatyvi medžiaga lemia prastesnį augalų augimą, gali prireikti daugiau vandens, trąšų ar energijos, todėl vertinant tvarumą būtina atsižvelgti į visą auginimo procesą ir galutinį rezultatą.
Lietuvos auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vertinimu, šios išvados aktualios ir Lietuvai, kur auginimo terpių sektorius jau ne vienerius metus ieško būdų mažinti poveikį aplinkai, kartu išlaikant produktų kokybę ir funkcionalumą.
„Tyrimas aiškiai parodo, kad nėra vieno paprasto atsakymo, kuri žaliava yra „geriausia aplinkai“. Auginimo terpę reikia vertinti kaip visumą – pagal jos sudėtį, paskirtį, naudojimo efektyvumą ir visą gyvavimo ciklą“, – sako ATGA valdybos narė Valerija Daukantienė.
Lietuvos gamintojai jau keičia auginimo terpių sudėtį
Lietuvoje durpės išlieka svarbia auginimo terpių žaliava, tačiau gamintojai palaipsniui didina kitų komponentų dalį. Auginimo terpių mišiniuose vis dažniau naudojamas medienos pluoštas, kokosas, kompostas, žievė ir kitos medžiagos. ATGA teigimu, bendra kryptis – įvairesnės receptūros ir mažesnė priklausomybė nuo vienos žaliavos.
„Kai kuriose srityse durpių kiekį galima stipriai sumažinti, tačiau visiškai pakeisti jas visose auginimo terpėse šiandien dar sudėtinga. Tam trukdo alternatyvių žaliavų kiekis, kokybės stabilumas, kaina ir skirtingi augalų bei technologijų poreikiai“, – teigia ATGA valdybos narys Darius Korsakas.
Pasak asociacijos, alternatyvių žaliavų naudojimas turi būti vertinamas ne tik pagal tai, iš kur jos gaunamos, bet ir pagal jų poveikį visame gyvavimo cikle, prieinamumą, transportavimą, gamybos procesą ir gebėjimą užtikrinti reikiamas auginimo savybes.
Svarbus ir Lietuvos žaliavų prieinamumo klausimas
ATGA atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugos tikslai turi būti derinami ir su tiekimo grandinių bei nacionalinių išteklių realijomis.
„Būti ekologiškiems ar būti konkurencingiems globalios ekonomikos kontekste – turbūt nė vienas iš šių kraštutinių sprendimų nėra visiškai teisingas. Siekiant mažinti poveikį aplinkai, reikia nepamiršti ir šiandien aktualios nacionalinių resursų svarbos. Tai ypač aktualu, kai šiandieninės tiekimo grandinės neužtikrina pastovumo, o tai gali turėti visiškai atvirkščią poveikį tiek ekonominiams, tiek klimato kaitai įtaką darantiems sprendimams“, – sako D. Korsakas.
Asociacijos teigimu, būtent todėl Lietuvai svarbu turėti mokslu pagrįstus duomenis apie skirtingų žaliavų poveikį. Iki šiol sprendimai dėl auginimo terpių aplinkosauginio poveikio neretai buvo grindžiami fragmentiškais duomenimis ar prielaidomis, o naujasis tyrimas suteikia bendresnį atskaitos tašką sektoriui, politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotoms grupėms.
Sektorius investuoja į poveikio mažinimą
Lietuvos gamintojai aplinkos poveikį mažina keliais būdais: keičia auginimo terpių receptūras, didina alternatyvių žaliavų dalį, efektyvina gamybą, taiko atsakingo žaliavų naudojimo praktikas ir daugiau dėmesio skiria durpynų atkūrimui. Įmonės taip pat taiko įvairias sertifikavimo sistemas, tarp jų ISO standartus ir RPP (Responsibly Produced Peat), bei pereina prie efektyvesnio energijos vartojimo gamybos procesuose.
„Praktika labai aiškiai patvirtina tyrimo išvadą. Kiekviena žaliava turi savo stipriąsias puses ir kompromisus, todėl svarbiausia vertinti galutinį mišinį ir tai, kaip jis veikia realiomis auginimo sąlygomis“, – sako V. Daukantienė.
Pasak ATGA, tolesnis sektoriaus kelias turėtų būti grindžiamas ne vienos žaliavos pakeitimo tikslu, o duomenimis pagrįstu sprendimu, kuris leistų suderinti aplinkosaugos tikslus, auginimo rezultatą, išteklių prieinamumą ir ekonominį tvarumą.
About the Author
