Aštuoniems iš dešimties Kaune vykusios širdies sveikatos patikros akcijos dalyvių nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nors daugelis jų jokių simptomų nejautė. Pasaulinės širdies dienos proga Vilniuje ir Kaune surengtos dvi širdies ir kraujagyslių sveikatos patikros akcijos, kurių metu gyventojai ir valstybės institucijų atstovai galėjo pasitikrinti svarbiausius sveikatos rodiklius. Prie iniciatyvos Lietuvos Respublikos Vyriausybėje prisijungė ir Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Šių akcijų rezultatai parodo, kodėl taip svarbu tikrintis profilaktiškai, net jeigu jaučiamės visiškai sveiki. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi – 2025 metais jos sudarė 51,3 proc. visų mirčių. Be to, nacionalinis beveik 400 tūkst. gyventojų tyrimas parodė, kad rekomenduojamą MTL cholesterolio ribą pasiekia vos 8,1 proc. tirtųjų. Todėl mūsų tikslas – paskatinti žmones nelaukti pirmųjų simptomų ir savo širdies sveikata pasirūpinti laiku“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, LSMU Širdies centro profesorius, gydytojas kardiologas prof. dr. Tomas Lapinskas.
Širdies sveikata tikrinta ir Vyriausybėje
Rugsėjo 30-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, Lietuvos kardiologų draugija (LKD) surengė širdies ir kraujagyslių sveikatos patikros akciją Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Prie iniciatyvos prisijungė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, Vyriausybės nariai, o galimybė pasitikrinti suteikta ir Vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų darbuotojams.
„Širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis ilgus metus be ryškių simptomų, todėl vien gera savijauta pasikliauti nereikėtų. Svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės rodiklius, o prireikus kartu su šeimos gydytoju įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tokios iniciatyvos suteikia galimybę ne tik pasitikrinti, bet ir laiku atkreipti dėmesį į rodiklius, kurių pokyčių patys galime nejausti“, – sako Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytoja Kristina Slonksnė.
Akcijos metu dalyviams matuotas arterinis kraujospūdis, atlikta lipidograma ir gliukozės tyrimas. Rezultatus jie galėjo sužinoti iš karto – kiekvienas gavo asmeninę kortelę su savo rodikliais ir rekomendaciją, ar reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Vyriausybėje surengta akcija – Lietuvos indėlis į pirmąją Europos Komisijos inicijuotą ES patikros savaitę, vykstančią rugsėjo 28–spalio 6 dienomis. Panaši širdies ir kraujagyslių sveikatos patikra šių metų balandį surengta Europos Parlamente.
Kaune – netikėti pasitikrinusiųjų rezultatai
Pasaulinės širdies dienos iniciatyvos dieną anksčiau vyko ir Kaune. Rugsėjo 29-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre surengtoje nemokamoje sveikatos patikros ir švietėjiškoje akcijoje „Nepraleisk nė vieno dūžio“ (angl. „Don’t Miss a Beat“) gyventojai galėjo pasitikrinti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje bei įvertinti individualią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Didesnės rizikos dalyviams buvo atliekamas ir miego arterijų ultragarsinis tyrimas.
Akcijoje pasitikrino apie 150 žmonių. Nors daugiausia dalyvavo vyresnio amžiaus gyventojai, savo sveikatos rodiklius panoro sužinoti ir jaunesni žmonės.
Tyrimų rezultatai nustebino – apie 80 proc. pasitikrinusiųjų nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Daugeliui tai buvo netikėta, nes jokių simptomų jie nejautė. Atlikus miego arterijų ultragarsinį tyrimą, daliai žmonių taip pat rekomenduota kreiptis į specialistus.
Širdies ligų prevencija: svarbu nelaukti pirmųjų simptomų
Širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis ilgus metus be ryškių simptomų, tačiau laiku įvertinus riziką galima sumažinti infarkto ar insulto tikimybę. LSMU profesorė, Kauno klinikų Širdies centro kardiologė Jurgita Plisienė pabrėžia, kad viena svarbiausių prevencijos priemonių – reguliari sveikatos patikra.
„Anksti nustatyti pacientus, kuriems reikia mūsų pagalbos, įvertinti jų riziką ir ją suvaldyti reiškia išsaugoti žmonių gyvybes ateityje. Lietuvoje turime puikiai veikiančią širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, tačiau svarbu, kad žmonės ja pasinaudotų. Dažnai būtent tie, kurie niekuo nesiskundžia, nesikreipia į gydytojus, nors jų rizika jau gali būti padidėjusi“, – sako prof. J. Plisienė.
Valstybės finansuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa Lietuvoje skirta 40–60 metų vyrams ir moterims. Norint joje dalyvauti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina individualią riziką ir prireikus siunčia išsamesniems tyrimams.
Pasak profesorės, širdies ligų prevencijai svarbūs ir kasdieniai įpročiai – rūkymo atsisakymas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba bei kūno svorio kontrolė.
„Vienas svarbiausių žingsnių – atsisakyti rūkymo ir daugiau judėti. Tam nebūtina bėgti maratono, galima pradėti nuo paprastų pasivaikščiojimų. Svarbiausia mažais, nuosekliais žingsniais rūpintis savo sveikata“, – pabrėžia prof. J. Plisienė.
Infarktas ne visada prasideda stipriu skausmu
LSMU Širdies centro profesorė Olivija Dobilienė primena, kad svarbu atpažinti pirmuosius miokardo infarkto požymius ir nedelsti kreiptis pagalbos, nes infarktas ne visada pasireiškia stipriu krūtinės skausmu.
„Kartais infarktą išduoda dusulys, staigus silpnumas, šaltas prakaitas, pykinimas, galvos svaigimas ar skausmas nugaroje. Tokie simptomai dažnesni moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems cukriniu diabetu“, – sako prof. O. Dobilienė.
Pasak profesorės, įtarus infarktą būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą – kuo anksčiau atkuriama kraujotaka, tuo daugiau širdies raumens galima išsaugoti.
„Geriau vieną kartą kreiptis pagalbos ir išgirsti, kad viskas gerai, nei vieną kartą pavėluoti. Miokardo infarkto atveju svarbi kiekviena minutė“, – pabrėžia prof. O. Dobilienė.Visas nuotraukas iš renginio Vyriausybėje rasite čia: https://flic.kr/s/aHBqjD6jx7Visas nuotraukas iš Kauno dramos teatro rasite čia: https://we.tl/t-V7ZPV46WdDpfY9G4
About the Author
