Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos reikalavimai, augantys klientų lūkesčiai, investuotojų dėmesys poveikiui aplinkai bei klimato kaitos iššūkiai skatina įmones peržiūrėti savo veiklos modelius ir ieškoti tvaresnių sprendimų. Vis dažniau sėkmę rinkoje lemia ne tik produkto kokybė ar kaina, bet ir gebėjimas efektyviai naudoti išteklius, mažinti poveikį aplinkai bei pagrįsti rezultatus patikimais duomenimis.
Kaip šiuos pokyčius paversti ne papildomomis sąnaudomis, o investicija į augimą? Viena iš galimybių, yra Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programa LIFE.
„Šiandien tvarumas verslui nebėra tik atsakomybės klausimas. Įmonės, kurios geba pamatuoti ir mažinti savo poveikį aplinkai, vis dažniau įgyja konkurencinį pranašumą, o LIFE programa gali padėti šį pokytį paversti realiais sprendimais“, – sako LIFE programos ekspertas Vidas Patackas.
Nors LIFE programa dažnai siejama su aplinkosaugos institucijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis, ji aktuali ir verslui. Programa remia gamtos ir biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos ir gyvenimo kokybės, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo bei perėjimo prie švarios energijos projektus, kurių metu kuriami ir diegiami sprendimai, galintys prisidėti prie ilgalaikių aplinkosaugos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
2026 m. paskelbtam LIFE kvietimui teikti paraiškas skirta 601,5 mln. eurų. 2021 – 2027 m. laikotarpio LIFE programos veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 5,43 mlrd. eurų.
Tvarumas tampa konkurencinio pranašumo dalimi
Pastaraisiais metais verslas susiduria su vis didesniu poreikiu ne tik deklaruoti savo tvarumo siekius, bet ir juos pagrįsti duomenimis. Tarptautinės tiekimo grandinės, viešieji pirkimai, eksporto rinkos bei finansų sektorius vis dažniau tikisi aiškiai pamatuojamų rodiklių apie įmonių veiklos poveikį aplinkai.
Tačiau praktikoje daugelis organizacijų susiduria su panašiais iššūkiais: trūksta duomenų apie poveikį aplinkai, aiškių metodikų šiam poveikiui vertinti, technologinių sprendimų, partnerių bei finansinių galimybių išbandyti inovacijas.
Pasak V. Patacko, būtent čia svarbų vaidmenį gali atlikti LIFE programa, suteikianti galimybę ne tik kurti naujus sprendimus, bet ir praktiškai juos išbandyti realiomis sąlygomis.
Nuo idėjos iki rinkoje pritaikomo sprendimo
LIFE programa orientuota ne į įprastų veiklų finansavimą, bet į inovacijas ir demonstracinius projektus, galinčius sukurti ilgalaikį poveikį.
Verslui tai reiškia galimybę testuoti naujas technologijas, mažinti energijos ir žaliavų sąnaudas, kurti mažesnio poveikio produktus ar paslaugas, diegti žiedinės ekonomikos modelius bei geriau pasirengti augantiems reguliaciniams reikalavimams.
Svarbu suprasti, kad LIFE nėra įprasta investicinė priemonė standartinei įrangai atnaujinti ar organizacijos kasdienei veiklai finansuoti. Įranga gali būti projekto dalis, jeigu ji būtina inovatyviam sprendimui išbandyti ar demonstruoti ir atitinka konkretaus kvietimo finansavimo sąlygas.
LIFE projektuose pagrindinis dėmesys skiriamas aiškiai aplinkosaugos ar klimato problemai, išmatuojamam poveikiui, sprendimo tęstinumui ir galimybei jį pritaikyti kitose organizacijose, regionuose ar valstybėse.
Duomenys ir metodikos – būtina sąlyga pokyčiams
Vienas dažniausių iššūkių, su kuriuo susiduria verslas, yra poveikio klimatui vertinimas. Norint priimti pagrįstus sprendimus, pirmiausia reikia suprasti esamą situaciją ir turėti patikimus duomenis.
Todėl LIFE finansuojami projektai dažnai apima ne tik technologijų kūrimą, bet ir metodikų, vertinimo sistemų bei duomenų infrastruktūros vystymą.
Lietuvoje vienas tokių pavyzdžių yra projektas GFarm for LIFE, kuriame sukurtas sisteminis šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo ir registravimo modelis žemės ūkio, miškininkystės ir kitų žemės naudojimo veiklų sektoriuose. Projekte parengtos metodikos, duomenų bazės ir technologinė infrastruktūra, padėsianti tiksliau vertinti poveikį klimatui bei priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
Projektą koordinuoja „AgriFood Lithuania DIH“ – inovacijų ekosistemą vienijanti organizacija, padedanti verslui, mokslui ir viešajam sektoriui kurti pažangius sprendimus žemės ūkio, maisto ir bioekonomikos srityse.
„Apie anglies kreditus ir papildomas pajamas ūkininkams kalbama daug, tačiau anglies kreditas prasideda ne nuo prekybos platformos, o nuo pasitikėjimo duomenimis. „GFarm for LIFE“ kuria sisteminį modelį, padėsiantį patikimiau vertinti ir registruoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei anglies kaupimą. Anglies rinka gali veikti tik tuomet, kai už kiekvieno kredito yra patikimi duomenys. Būtent šį pagrindą ir kuriame“, – sako „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Stiprūs projektai gimsta partnerystėse
Dar vienas LIFE programos išskirtinumas – partnerystės. Sėkmingi projektai dažnai sujungia verslą, mokslą, viešąjį sektorių ir nevyriausybines organizacijas. Toks bendradarbiavimas leidžia sutelkti skirtingas kompetencijas, geriau suprasti problemą ir užtikrinti, kad kuriamas sprendimas būtų aktualus ne vienai organizacijai, o visam sektoriui.
Todėl svarstant apie dalyvavimą LIFE programoje verta galvoti ne tik apie savo organizacijos poreikius, bet ir apie platesnį poveikį bei galimybes bendradarbiauti.
Galimybė, kuri gali būti aktuali ir jūsų verslui
LIFE programa gali būti aktuali mažoms ir vidutinėms įmonėms, startuoliams, technologijų kūrėjams, gamybos, energetikos, transporto, statybų, atliekų tvarkymo, žemės ūkio ir maisto sektorių organizacijoms, kurios kuria, demonstruoja arba rinkai pritaiko inovatyvius aplinkosaugos, klimato ar švarios energetikos sprendimus.
Svarbiausia ne organizacijos dydis ar veiklos sritis, bet gebėjimas identifikuoti problemą, pasiūlyti inovatyvų sprendimą ir pagrįsti jo poveikį. Verslo aplinkoje, kurioje tvarumo reikalavimai nuolat auga, įmonės, gebančios matuoti, mažinti ir valdyti savo poveikį aplinkai, įgyja vis stipresnes pozicijas rinkoje.
Svarstydamos apie LIFE programos galimybes, įmonės pirmiausia turėtų įsivertinti, kokią aplinkosaugos ar klimato problemą padeda spręsti jų idėja, kuo siūlomas sprendimas yra naujas, kokio poveikio tikimasi ir kaip jis bus matuojamas. Taip pat verta įvertinti partnerystės poreikį, sprendimo pritaikomumą kitose rinkose bei veiklų tęstinumą pasibaigus projektui.
Kaip pažymi K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: „LIFE suteikia įmonei galimybę nelaukti, kol žaliasis pokytis taps privaloma ir brangia sąskaita, o iš anksto paversti jį savo produktu, procesu ar nauju verslo modeliu. Kitaip tariant, LIFE leidžia ne vytis žaliąją transformaciją, o patiems tapti tais, kurie ją kuria.“
LIFE programa gali tapti ne tik finansavimo priemone, bet ir galimybe tvarumo iššūkius paversti inovacijomis, efektyvumu ir ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu. Būtent todėl vis daugiau įmonių į ją žvelgia ne kaip į aplinkosauginę iniciatyvą, o kaip į investiciją į ateities verslą.
Daugiau informacijos apie LIFE programą ir galimybes pareiškėjams galima rasti čia.
Apie projektą
Publikacija parengta įgyvendinant projektą „LIFE programa Lietuvai“ (LIFE Programme for Lithuania), projekto Nr. 101234172, akronimas LIFE25-CAP-LT-LIFEprojektai.lt. Projektą koordinuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), asocijuotasis partneris – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Bendrai finansuoja Europos Sąjunga.
About the Author
