Naujausias Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas gyventojų susisiekimo įpročių tyrimas atskleidė, kad virš 40 proc. apklaustųjų kasdienėms kelionėms renkasi asmeninius automobilius su vidaus degimo varikliais. Dalis šių kelionių – itin trumpos: kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs vairuotojas į kasdienes veiklas vyksta trumpesnį nei 5 km atstumą.
Kaip pastebi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, būtent trumpos kelionės automobiliu yra pačios neefektyviausios, todėl esant galimybei, verta pagalvoti apie kitus susisiekimo būdus.
„Pirmaisiais kelionės automobiliu kilometrais vidaus degimo variklis dar nebūna pasiekęs optimalios darbinės temperatūros. Todėl kiekvienam nuvažiuotam kilometrui tenka didesnis išmetamųjų teršalų kiekis nei ilgesnėje kelionėje. Tai reiškia, kad labiausiai aplinką teršiame tuomet, kai automobilio mums reikia mažiausiai“, − sako G. Petrikas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad ir trumpus atstumus automobiliu keliaujantys vairuotojai įsilieja į bendrą eismo ekosistemą mieste, gaišta laiką spūstyse, susiduria su automobilio parkavimo iššūkiais, patiria papildomų išlaidų.
Alternatyva automobiliui – daugelio namuose
Pasak eksperto, viena iš alternatyvų automobiliui trumpoms kelionėms – judėjimas pėsčiomis arba dviračiu. Susisiekimo ministerijos inicijuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 80 proc. respondentų nurodė namuose turintys bent vieną dviratį, tinkamą kasdieniam naudojimui.
„Nors nemaža dalis apklaustųjų nurodė vengiantys kasdienėms kelionėms rinktis dviratį dėl prastos dviračių takų būklės, visgi reikia pabrėžti, kad dviračiams skirta infrastruktūra nuolat plečiama. 2025 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 3 tūkst. kilometrų dviračių eismui pritaikytų takų. Apie 2 tūkst. kilometrų driekiasi šalia valstybinės reikšmės kelių, dar apie tūkstantį – prie vietinės reikšmės kelių ir miesto gatvių“, − komentuoja G. Petrikas.
Šį dviračių takų tinklą planuojama plėsti ir toliau − Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2035 m. numatyta nutiesti arba rekonstruoti ne mažiau kaip 2 tūkst. kilometrų dviračių takų.
Vietoje automobilio − 7 tūkst. žingsnių
Remiantis gyventojų tyrimu, nedideliems atstumams kasdienes keliones pėsčiomis renkasi tik apie 14 proc. respondentų, nors toks kelionės būdas turi ir papildomą naudą – rutinoje natūraliai atsiranda daugiau fizinio aktyvumo.
Siekiant naudos sveikatai nebūtina kasdien nužingsniuoti 10 tūkst. žingsnių. Svarbiu orientyru gali tapti ir 7 tūkst. žingsnių per dieną. G. Petrikas pastebi, kad būtent tiek žingsnių vidutiniškai užtenka nueiti 4-5 kilometrus, tad dalį kasdienių kelionių automobiliu gali keisti ėjimas pėsčiomis.
Kad vaikščiojimas pėsčiomis yra naudingas sveikatai, skelbia ir medicinos tyrimai − reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su ženkliai mažesne ankstyvo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, 2 tipo diabeto, demencijos, depresijos simptomų ir kritimų rizika.
Kelionės viešuoju transportu – vis dažnesnis pasirinkimas
Dar viena alternatyva automobiliui gali tapti viešasis transportas. Jį, kaip pagrindinę kasdienę susisiekimo priemonę, šiuo metu renkasi 20 proc. gyventojų, rodo susisiekimo įpročių tyrimo rezultatai.
Remiantis sostinės judumo agentūros JUDU statistika, viešuoju transportu Vilniuje 2025 metais įvyko net 221,3 mln. kelionių – tai yra 5,6 proc. daugiau nei 2024 m. Anot agentūros JUDU, didėjantis kelionių skaičius rodo augantį miestiečių pasitikėjimą viešojo transporto sistema.
Lietuvos miestų viešasis transportas kasmet tampa vis žalesnis ir draugiškesnis aplinkai. Didieji šalies miestai kasmet keičia senesnes, mažiau aplinkai draugiškas transporto priemones naujomis, ir atnaujina keleivių vežimo transporto parkus.
Pavyzdžiui, kaip skelbia „Kauno autobusai“, daugiau kaip 50 proc. Kauno mieste ir rajone eksploatuojamų transporto priemonių naudoja alternatyviuosius degalus. Tuo tarpu sostinės judumo agentūra JUDU pranešė, kad Vilniaus miesto gatvėse spalio pabaigoje nebeliks senųjų „Škoda 14Tr“ troleibusų – juos pakeis nauji modelio modernūs ir draugiškesni aplinkai troleibusai.
Tvaresnio viešojo transporto kryptimi juda ir kiti Lietuvos miestai. UAB „Klaipėdos paslaugos“ duomenimis, Klaipėdoje nuosekliai auga elektrinių autobusų skaičius – 2025 m. 21 proc. mieste kursavusių autobusų buvo varomi elektra, o dar 43 proc. – dujomis. Tuo metu Šiauliuose, miesto vežėjo „Busturas“ duomenimis, dujomis varomi autobusai sudaro 80 proc. viso miesto autobusų parko.
About the Author
