Dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ tyrimų infrastruktūrą papildė keturkojis robotas „Unitree Go2“. Pažangi robotikos platforma mokslininkams leis kurti dirbtinio intelekto (DI), autonominių sistemų ir robotikos sprendimus bei juos praktiškai išbandyti realioje aplinkoje.
Keturkojai robotai gali judėti ten, kur tradicinėms ratinėms platformoms kyla sunkumų: įveikti nelygius paviršius, šlaitus, kliūtis ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Dėl šių savybių tokios sistemos gali būti pasitelkiamos ne tik moksliniams eksperimentams, bet ir praktinėms užduotims, pavyzdžiui, gamybinės, energetinės ar transporto infrastruktūros inspektavimui, aplinkos ar gyvūnų stebėsenai.
„Unitree Go2“ aplinką stebi pasitelkdamas LiDAR ir regimojo spektro kameras. Lazerinis jutiklis leidžia nustatyti aplink esančių objektų padėtį ir atstumą iki jų, aptikti kliūtis bei orientuotis erdvėje. Pasak „SustAInLivWork“ Dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų grupės vadovo dr. Ryčio Augustausko, tyrėjams ypač svarbi galimybė robotą programuoti.
„Jei platforma neprogramuojama, valdymui reikalingas operatorius, tad robotas tiesiogiai priklauso nuo žmogaus sprendimų. Galimybė jį programuoti gali suteikti robotui autonomiškumo: valdymas gali būti grindžiamas sukurtais algoritmais, kurie interpretuoja aplinką ir pagal tai sistema priima sprendimus bei planuoja roboto judesius“, – aiškina dr. R. Augustauskas.
Tai tyrėjams leidžia robotą naudoti ne kaip vienai konkrečiai užduočiai skirtą įrenginį, o kaip eksperimentinę platformą, kurioje galima kurti ir tikrinti aplinkos suvokimo, navigacijos, autonominio judėjimo, jutiklių duomenų analizės ir kitus sprendimus.
Dirbtiniam intelektui suteikia „kūną“
Pasak „SustAInLivWork“ Strategijos vadovo Jono Paulausko, robotika centre užima svarbią vietą, nes leidžia DI sprendimus perkelti iš skaitmeninės aplinkos į fizinę.
„Centro vizija – dirbti su pačiomis naujausiomis technologijomis ir ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti praktiškai. Robotika čia užima svarbią vietą, nes leidžia mūsų kuriamiems dirbtinio intelekto sprendimams suteikti „kūną“, – sako J. Paulauskas.
Anot jo, įvairūs robotikos sprendimai ateityje galėtų būti integruojami į centro prioritetines veiklos sritis – transportą, mediciną, gamybą ir energetiką. Tačiau galimų jų pritaikymo scenarijų spektras šiomis sritimis neapsiriboja.
„Mums svarbiausia ne pats sektoriaus pavadinimas, o reali problema, kurią galime išspręsti pasitelkę mokslą ir technologijas“, – teigia jis.
Toks lankstumas svarbus ir praktiškai pritaikant patį keturkojį robotą – prie jo galima integruoti skirtingus jutiklius ir platformą pritaikyti įvairioms užduotims.
„Jų surinktus duomenis galėsime perduoti dirbtinio intelekto modeliams, kurie juos analizuos ir padės priimti sprendimus. Pritaikymo scenarijų gali būti labai įvairių – nuo gyvūnų ar aplinkos stebėjimo iki gamybinės, energetinės ar transporto infrastruktūros inspektavimo“, – teigia J. Paulauskas.
Verslas galės ateiti su konkrečia problema
Naujoji platforma yra ir platesnio „SustAInLivWork“ siekio glaudžiau sujungti mokslinius tyrimus su realiais verslo ir visuomenės poreikiais dalis. Pasak J. Paulausko, praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vertingi mokslinių tyrimų rezultatai nepasiekia realaus pritaikymo. Viena priežasčių gali būti atotrūkis tarp tyrėjų nagrinėjamų klausimų ir problemų, su kuriomis kasdien susiduria įmonės bei visuomenė.
Tokiu principu numatoma naudoti ir robotikos infrastruktūrą. Įmonės galės kreiptis į centro tyrėjus su konkrečiais technologiniais iššūkiais, kartu išbandyti idėjas ir ieškoti galimų sprendimų.
„Esame atviri bendradarbiavimui ir idėjų išbandymui. Pramonės iššūkiai mums labai aktualūs, o sujungę jėgas galime rasti sprendimų net ir sudėtingiems uždaviniams. Robotas yra tik maža centro infrastruktūros dalis. Ne mažiau svarbios yra mūsų komandos kompetencijos ir patirtis“, – pabrėžia dr. R. Augustauskas.
Ruošiasi kitai robotikos bangai
„Unitree Go2“ – tik viena iš keleto technologijų, kuriomis pildoma „SustAInLivWork“ tyrimų infrastruktūra. Centre planuojama įsigyti daugiau mobiliųjų robotinių platformų, pramoninių robotų, dronų, pramoninių kamerų komplektų, aplinkos skenavimo bei skaitmeninių duomenų prototipavimo įrangos. Tyrėjai taip pat gali naudotis didelio našumo skaičiavimo ištekliais. Pasak dr. R. Augustausko, ši infrastruktūra leidžia mokslininkams eksperimentuoti, spręsti praktinius uždavinius, rengti projektus ir išbandyti naujas idėjas.
Kuriant centro infrastruktūrą žvelgiama ir į technologijas, kurios dar tik pradeda keisti robotikos sritį. Viena jų – humanoidiniai robotai.
„Matome, kad artėja nauja robotikos banga, kai dirbtinis intelektas vis dažniau turės fizinį pavidalą ir galės atlikti užduotis realioje žmonių aplinkoje. Tai gali iš esmės pakeisti gamybą, logistiką, paslaugas ir daugelį kitų sričių“, – sako J. Paulauskas.
Jo teigimu, dėl itin sparčios DI technologijų plėtros centrui svarbu ne tik turėti ilgalaikę kryptį, bet ir išlaikyti lankstumą bei gebėjimą greitai reaguoti į naujus technologinius pokyčius.
„Mūsų tikslas – sukurti tokį centrą, kuris būtų pakankamai stiprus ir lankstus, kad naujai technologijų bangai atėjus ne stebėtų ją iš šalies, o pats būtų jos dalimi“, – teigia J. Paulauskas.
„SustAInLivWork“ – pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas iš keturių šalies universitetų – KTU, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir VILNIUS TECH – bendradarbiaujant su partneriais Vokietijoje ir Suomijoje.
Projektas „SustAInLivWork“ bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal programos „Europos Horizontas“ projektą Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10-042-P-0001) lėšomis.
About the Author
