Dar XIV amžiuje susiformavusi Trakų gatvė yra viena seniausių Vilniuje.Juozapo ir Sofijos Tiškevičių rūmuose Trakų gatvėje įsikūrusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka rugsėjo 24 dieną organizuoja renginį „Trakų gatvės paveldo dialogai“, kurio metu vyks paskaitos ir pristatymai apie šios gatvės pastatų istoriją ir jų transformaciją.
Trumpa, bet istoriškai vertinga
Vos 280 metrų ilgio Trakų gatvė dėl savo padėties traukė didikų, pirklių ir pasiturinčių miestiečių dėmesį. Minėtina tai, kadjau XVI amžiuje Vilniuje nutiesus vandentiekį, vanduo mediniais vamzdžiais iš Vingrių šaltinių tekėjo į Trakų gatvėje stovėjusius didikų rūmus. Trakų gatvėje įvairiais laikotarpiais gyveno Umiastovskių, Tiškevičių, Bžostovskių, Chreptavičių ir kitų didikų giminių atstovai. Trakų gatvės pradžioje stovėję Trakų vartai, manoma, buvo nugriauti XIX amžiaus pradžioje.
Įdomu tai, kad bėgant metams, per karus, okupacijas ir kitas negandas ši gatvė išsaugojo savo pavadinimą – Trakų. Jis susijęs su laikotarpiu, kai ši gatvė dėl savo geografinių ypatumų buvo kelias iš Vilniaus į Trakus.
Nuo XIX amžiaus vidurio rūmai, kuriuose dabar įsikūrusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka (Trakų g. 10) priklausė Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams. Biblioteka saugo ir garsina savo pastato istoriją: organizuoja rūmų istorijai ir kultūros paveldui skirtus renginius, reguliariai veda nemokamas ekskursijas po pastatą ir senuosius jo rūsius.
Dėmesys Trakų gatvei ir joje įsikūrusioms įstaigoms
Rugsėjo 24 dieną bibliotekoje organizuojamas nemokamas seminaras „Trakų gatvės paveldo dialogai“, skirtas visiems besidomintiems Vilniaus senamiesčio istorija ir paveldu. Renginio metu dalyviai susipažins su nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir išsaugojimo aspektais, Trakų gatvėje kultūros paveldo pastatuose įsikūrusiomis kultūros ir švietimo įstaigomis, jų veiklomis, ryšiais su bendruomenėmis.
Seminaro metu bus atkreipiamas dėmesys į tai, kokias išskirtines iniciatyvas stiprinant atstovavimą bei plėtojant bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio institucijomis ir partneriais vykdo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Žmogaus studijų centras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakultetas, Vilniaus kultūros centras, Lietuvos architektų sąjunga. Šių ir kitų įstaigų atstovai pasidalins patirtimis apie architektūrinio paveldo aktualumą šiandien, kalbės apie paveldo autentiškumo išsaugojimo būdus, vykdomos veiklos ir vietos santykį, pastarosios kaitą. Lektoriai dalinsis įžvalgomis, kaip pavyksta paveldą paversti prasmingu ir atviru, tuo pačiu užtikrinant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą ir juose rengiamų iniciatyvų sklaidą.
Įdomieji pranešimai ir praktiniai užsiėmimai
Istorikė ir Vilniaus tyrėja dr. Aelita Ambrulevičiūtė pranešime „Buvo-nebuvo. Trakų gatvė istorijos akimis” atidžiai pažvelgs į gatvės istoriją: „Vilnius, kaip ir visi miestai, nuolat plečiasi, keičiasi ir tobulina savo infrastruktūrą. Vienos gatvės ilgainiui praranda funkciją ir reikšmę, kitos – įgyja naujų ir taip išlieka svarbia miesto struktūros dalimi. O kaip su Trakų gatve? Ką ji prarado? Ką įgijo? Į šiuos klausimus ieškosiu atsakymo žvelgdama į Trakų gatvę miesto kaitos kontekste: kokia ji buvo, kuo tapo ir ko joje šiandien nebepamatysime?”, – sako istorijos mokslų daktarė.
Vilniaus kultūros centro atstovas, Bažnytinio paveldo muziejaus gidas-edukacinių programų vadovas Paulius Zaveckis seminare kalbės apie Trakų gatvės kaimynystėje esančią ir pro Adomo Mickevičiaus bibliotekos langus matomą šv. Kotrynos bažnyčią. „Pranešime nagrinėsiu sovietmečiu uždarytos šv. Kotrynos bažnyčios transformaciją į kultūrinę erdvę. Aptarsiu neįgyvendintus ankstesnius projektus bei dabartinį bažnyčios adaptavimą į koncertų ir renginių salę”, – sako Paulius Zaveckis.
Menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė seminare pasakos apie visai šalia Vilniaus mėgintą sukurti Tiškevičių privatų kurortą: „Grafų Tiškevičių vardą su poilsio kultūra esame įpratę sieti Palangos miesto erdvėje. Tačiau gerai apgalvotą laisvalaikio infrastruktūrą turėjo ne tik ši giminės valda. Be to, kad garsėjo išskirtiniu meno rinkiniu ir veislinių žirgų kaimene, XX a. pr. Lentvario dvaras buvo žinomas ir kaip gerai apgalvotas pramogų kompleksas. Kavinė, ežero pramogos, teniso kortai greta dailių vilų pušyne – visa tai buvo skirta ne tik šeimininkams, bet ir gausiems jų svečiams“.
Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytoja dr. Jekaterina Lavrinec seminare aptars, kaip kultūros paveldas gali būti aktualizuojamas pasitelkiant kūrybinius ir netradicinius formatus. „Remiantis Kūrybinių industrijų studentų ir Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos veiklų pavyzdžiais pristatysiu metodus, padedančius įtraukti bendruomenes į vietos pažinimą ir interpretavimą, tai – kūrybiniai maršrutai, urbanistiniai žaidimai, laikinos intervencijos bei pasakojimų rinkimo bei aktualizavimo praktikos”, – sako lektorė.
Paskaitas ir pristatymus papildys leidinių paroda „Bibliotekos pastatas – istoriniuose šaltiniuose“ bei bibliotekos specialistų sukurtas edukacinis žaidimas „Pamirštų žodžių istorijos“. Taip pat vyks edukacinė ekskursija „Kur gyveno stiprios moterys? “, kurioje bus supažindinama su asmenybėmis, gyvenusiomis Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos pastate.
Seminaras „Trakų gatvės paveldo dialogai” yra Europos paveldo dienų renginių Lietuvoje dalis. Renginį ir projektą „Trakų gatvės paveldo dialogai“ iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
About the Author
