„Luminor“ banko duomenys rodo, kad didžioji dalis gyventojų, nusprendusių pasitraukti iš pensijų kaupimo, net ir augant infliacijai neskuba gautų pinigų nei išleisti, nei įdarbinti kitais būdais. Po antrosios pensijų kaupimo išmokų bangos „Luminor“ banko klientų sąskaitose vis dar buvo likę 65 proc. atsiimtų lėšų. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė atkreipia dėmesį, kad ilgesnį laiką einamojoje sąskaitoje laikomi ir neinvestuojami pinigai palaipsniui praranda perkamąją galią dėl infliacijos.
Praėjus maždaug trims savaitėms po antrosios išmokų bangos, „Luminor“ banko klientų sąskaitose vis dar buvo likę 65 proc. gautų pinigų. Palyginus su pirmąja išmokų banga, situacija buvo kiek kitokia – praėjus panašiam laikotarpiui sąskaitose buvo likę mažiau nei pusė (47 proc.) išmokėtų lėšų. Antrosios bangos duomenys rodo dar ryškesnę tendenciją: didelė dalis atsiimtų pensijų lėšų bent pirmosiomis savaitėmis tiesiog lieka einamosiose sąskaitose.
„Šiuos duomenis galima vertinti ne tik kaip gyventojų atsargumą. Jie kelia ir kitą klausimą – ar dalis žmonių, nusprendę atsiimti pensijai kauptus pinigus, iš anksto turėjo aiškų planą, ką su jais darys. Jei praėjus kelioms savaitėms didžioji dalis lėšų vis dar guli einamosiose sąskaitose, tikėtina, kad bent dalis gyventojų tokio sprendimo dar ieško. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pinigai tuo metu nestovi vietoje tik nominaliai – dėl infliacijos jų perkamoji galia ilgainiui mažėja“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Pasak jos, tai svarbus signalas gyventojams, kurie dar tik svarsto pasitraukti iš pensijų kaupimo. Galimybė tai padaryti nėra vienos dienos sprendimas, todėl, neturint konkretaus plano, kaip atsiimtos lėšos bus panaudotos ar toliau investuojamos, skubėti nebūtina.
„Atsiėmus pinigus iš pensijų fondo pasikeičia ne tik vieta, kurioje jie laikomi. Fonde lėšos yra investuojamos ir jų tikslas – ilgainiui auginti žmogaus turtą pensijai. Pervedus jas į einamąją sąskaitą ir nieko nedarant, šis procesas sustoja, o pinigų perkamąją galią pradeda mažinti infliacija. Todėl prieš priimant sprendimą pasitraukti verta sau atsakyti į labai paprastą klausimą: ką su šiais pinigais darysiu po to, kai jie pasieks mano sąskaitą?“, – pažymi L. Načajienė.
Ji taip pat akcentuoja, kad didesnė sąskaitoje laikoma pinigų suma gali sulaukti ir sukčių dėmesio, todėl svarbu išlikti ypač budriems, neatskleisti prisijungimo prie banko duomenų ir nepatvirtinti nepažįstamų asmenų inicijuojamų operacijų.
Kokiems tikslams panaudotos pensijų lėšos?
„Luminor“ analizė taip pat leidžia matyti, kokiems tikslams klientai panaudoja dalį gautų lėšų. Pirmosios ir antrosios bangos palyginimas rodo, kad dalis pagrindinių pinigų panaudojimo krypčių išliko panašios, tačiau antrosios bangos metu mažesnė gautų lėšų dalis buvo panaudota atsiskaitymams kortele ir grynųjų pinigų išėmimui.
„Matome, kad skubus vartojimas nėra dominuojantis scenarijus, tačiau lygiai taip pat kol kas nematome, kad didžioji dalis atsiimtų pinigų būtų iš karto nukreipiama į kitus ilgalaikius finansinius tikslus. Didžiausia jų dalis tiesiog lieka sąskaitose. Ilgesnėje perspektyvoje tai reiškia ne tik prarastą galimybę siekti investicinės grąžos – dėl infliacijos mažėja ir niekur neįdarbintų pinigų perkamoji galia. Tai reiškia, kad žmogus, pasitraukęs iš automatiškai veikiančio ilgalaikio investavimo mechanizmo, pats turi priimti sprendimą, kaip toliau išsaugoti ir auginti šių pinigų vertę“, – pažymi L. Načajienė.
Abejojantiems – svarbu neskubėti priimti sprendimo
Jos teigimu, būtent todėl sprendimo pasitraukti iš pensijų kaupimo nereikėtų priimti vien dėl to, kad tokia galimybė atsirado.
„Jeigu žmogus turi konkretų tikslą, pavyzdžiui, sumažinti didelius finansinius įsipareigojimus ar investuoti kitu jam tinkamu būdu, sprendimą galima vertinti atsižvelgiant į jo individualią situaciją. Tačiau jei atsakymas į klausimą „ką darysiu su atsiimtais pinigais?“ yra „kol kas nežinau“, tai savaime yra priežastis neskubėti. Pasitraukimo galimybės langas yra ilgas, o kol lėšos lieka pensijų fonde, jos toliau investuojamos“, – pažymi L. Načajienė.
Ekspertė taip pat priduria, jog net ir jau pateikus prašymą pasitraukti iš kaupimo dar verta ramiai įvertinti savo pasirinkimą.
„Jei geriau jį apgalvojus kyla abejonių, prašymą iki spalio dar galima atšaukti. Tad vien tai, kad sprendimas jau padarytas, nereiškia, kad būtina skubėti jį įgyvendinti“, – atkreipia dėmesį „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB
Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,2 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 19 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.
About the Author
