Lietuvos mokslininkai dirba stipriausiuose pasaulio universitetuose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir kuria ryšius su įtakingomis mokslo institucijomis. Tačiau tarptautinis matomumas savaime dar nereiškia įtakos. Kaip individualią mokslininkų ir institucijų sėkmę paversti ilgalaikiu Lietuvos mokslo diplomatijos kapitalu? Ir ko reikia, kad Lietuva ne tik įsitrauktų į kitų kuriamus tarptautinius tinklus, bet ir pati telktų partnerius bei formuotų darbotvarkę?
Šie klausimai spalio 20 d. bus keliami Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuojamame Lietuvos mokslo forume „Kai mokslas tiesia tiltus“, kuris yra tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ dalis. Forumo diskusijoje „Mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai: ką galime pasiekti?“ mokslo, akademinės bendruomenės ir valstybės politikos atstovai aptars Lietuvos galimybes stiprinti savo vaidmenį tarptautinėje mokslo erdvėje ir tai, kokių ilgalaikių sprendimų reikia šiam potencialui išnaudoti.
Vienas diskusijos dalyvių, Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius Gediminas Urbonas, pabrėžia, kad nedidelės valstybės įtakos tarptautinėje mokslo erdvėje neapibrėžia vien jos dydis, institucijų ar investicijų mastas. Esminis klausimas – kokias pasauliui svarbias problemas valstybė yra pasirengusi spręsti ir ar geba aplink jas telkti stiprias tarptautines partnerystes.
„Nedidelės valstybės įtaką lemia ne jos institucijų ar investicijų mastas, bet gebėjimas aiškiai suformuluoti, kokias pasauliui svarbias problemas ji yra pasirengusi spręsti, ir sutelkti aplink jas stiprias tarptautines partnerystes. Matomumas atsiranda dalyvaujant, o įtaka – kuriant iniciatyvas, puoselėjant pasitikėjimą ir tampant patikimu partneriu“, – sako G. Urbonas.
Matomumas dar nėra įtaka
Tarptautinėje mokslo erdvėje svarbu ne tik dalyvauti projektuose ar tinkluose, bet ir būti ten, kur keliami nauji klausimai, gimsta iniciatyvos ir kuriamos ilgalaikės partnerystės. Nedidelei valstybei tai reiškia poreikį aiškiai apsibrėžti sritis, kuriose ji gali pasiūlyti tarptautiniu mastu reikšmingų kompetencijų ir savitą perspektyvą.
Daugelį metų tarptautiniuose akademiniuose, meno ir mokslo tinkluose dirbantis G. Urbonas, kurio iniciatyva pradėtas plėtoti MIT ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimas, Lietuvos potencialą pirmiausia sieja su gebėjimu telkti. Pasak jo, didžiausią poveikį dažnai sukuria ne didžiausios institucijos, o tos, kurios geba peržengti disciplinų ir sektorių ribas. Šiandien proveržiai vyksta ten, kur susitinka mokslas, technologijos, menas, humanitariniai ir socialiniai mokslai, viešoji politika bei vietos bendruomenių žinios. „Esame pakankamai nedideli, kad galėtume greitai kurti ryšius tarp universitetų, valstybės institucijų, verslo, kultūros ir diasporos, tačiau turime pakankamai stiprių tyrėjų bei kūrėjų, kad galėtume siūlyti tarptautiniu mastu reikšmingas iniciatyvas“, – teigia G. Urbonas.
Lietuvos geografinė ir istorinė padėtis, jo vertinimu, taip pat suteikia savitą perspektyvą kalbant apie demokratinių visuomenių atsparumą, ekologinę transformaciją, technologijų etiką, saugumą ir regioninį bendradarbiavimą. Todėl Lietuvai nereikėtų mėginti atkartoti didžiųjų valstybių modelių – jos mastas gali tapti pranašumu ieškant savito vaidmens tarptautinėje mokslo erdvėje. „Lietuva galėtų tapti eksperimentine erdve, kurioje naujos idėjos ne tik svarstomos, bet ir išbandomos realiomis sąlygomis. Tokia šalis tarptautiniams partneriams tampa ne periferija, o laboratorija ir patikima bendrakūrėja“, – sako G. Urbonas.
Individuali sėkmė turi tapti platesniu Lietuvos kapitalu
Kitas svarbus mokslo diplomatijos klausimas – kaip jau sukauptus tarptautinius Lietuvos mokslininkų ir institucijų ryšius paversti ilgalaike visos šalies stiprybe.
Lietuvos mokslininkų tarptautinės karjeros, narystė stipriuose tinkluose ar bendri projektai atveria reikšmingų galimybių, tačiau, pasak G. Urbono, savaime dar nesukuria mokslo diplomatijos. Tam reikia, kad individualiai sukaupta patirtis, kontaktai ir pasitikėjimas peržengtų vieno žmogaus ar vieno projekto ribas. „Jie tampa diplomatiniu kapitalu tada, kai įgyta patirtis, pasitikėjimas ir kontaktai sugrįžta į platesnę Lietuvos ekosistemą, pavyzdžiui, atveria duris kitiems tyrėjams, studentams ir institucijoms, padeda kurti naujas programas bei bendras infrastruktūras“, – pabrėžia G. Urbonas.
Plėtodamas MIT ir Lietuvos ryšius jis mato, kad tarptautinės partnerystės prasideda nuo konkrečių žmonių, tačiau negali likti priklausomos tik nuo jų asmeninės energijos. Kad vieno mokslininko užmegztas ryšys taptų platesnės bendruomenės galimybe, reikia institucinio tęstinumo – koordinavimo, ilgalaikio finansavimo, reguliarių mainų, bendrų tyrimų programų ir kitų ilgalaikio bendradarbiavimo mechanizmų. „Vienkartinis vizitas gali sukurti matomumą, tačiau reputaciją kuria daug metų trunkantis patikimas bendradarbiavimas“, – sako G. Urbonas.
Svarbus vaidmuo šiame procese tenka ir Lietuvos diasporai. Užsienio universitetuose bei tyrimų centruose dirbantys lietuviai, G. Urbono teigimu, turėtų būti suvokiami ne tik kaip individualiai sėkmingi profesionalai, bet ir kaip žinių, pasitikėjimo bei institucinių jungčių tinklas. Tačiau tam reikalingas abipusis ryšys – aiškios bendradarbiavimo galimybės, profesionali administracinė parama ir bendri ilgalaikiai tikslai.
„Mokslo diplomatija nėra vien šalies įvaizdžio komunikacija. Tai gebėjimas tarptautiniams partneriams pasiūlyti patikimus žmones, žinias, infrastruktūrą ir ilgalaikį politinį bei institucinį įsipareigojimą veikti kartu“, – pabrėžia G. Urbonas.
Nuo dalyvavimo – prie darbotvarkės formavimo
Kitas Lietuvos mokslo diplomatijos ambicijos lygmuo – ne tik būti tarptautinių tinklų dalimi, bet ir pačiai inicijuoti naujus bendradarbiavimo formatus. G. Urbono vertinimu, Lietuva galėtų telkti partnerius spręsti iššūkius, kurie dar tik ateina į tarptautinę darbotvarkę.
Tam nebūtina aprėpti visų mokslo sričių. Svarbiau pasirinkti kelias Lietuvai ir pasauliui strategiškai reikšmingas temas, jose sutelkti kritinę kompetencijų masę ir suteikti institucijoms mandatą veikti ilgalaikėje perspektyvoje.
Viena iš MIT–Lietuvos konsorciumo ambicijų galėtų būti tarptautinės Baltijos regiono platformos kūrimas, jungiantis mokslą, technologijas, dizainą, meną ir viešąją politiką demokratiniam, ekologiniam ir technologiniam atsparumui stiprinti. Telkdami Lietuvos institucijų ir MIT žinias bei patirtį, galėtume plėtoti bendrus tyrimus ir praktiškai išbandyti naujus bendradarbiavimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, atsakingų technologijų kūrimo ir visuomenės įtraukimo modelius. Tai leistų Baltijos regioną matyti ne vien per geopolitinio pažeidžiamumo prizmę, bet ir kaip vietą, kur kuriami kitoms šalims aktualūs sprendimai. Lietuva galėtų imtis iniciatorės ir šeimininkės vaidmens, o konsorciumas – padėti formuluoti bendrus klausimus, telkti partnerius ir užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą.Tačiau tokiai ambicijai nepakanka pavienių projektų ar konferencijų. G. Urbonas pabrėžia būtinybę pereiti nuo projektinio prie infrastruktūrinio mąstymo: tarptautinė įtaka kuriama per nuolatines mainų programas, bendras laboratorijas, ilgalaikius institucijų susitarimus, tarptautines doktorantūras, tyrėjų ir studentų mobilumą bei erdves, kuriose skirtingos žinojimo formos galėtų susitikti lygiavertiškai. Šio požiūrio pagrindas – ilgainiui tarp žmonių ir institucijų sukuriamas pasitikėjimas.
„Mokslo diplomatiją suprantu kaip pasitikėjimo infrastruktūrą. Ji kuriama kantriai, per bendrą darbą, abipusį įsipareigojimą ir gebėjimą klausytis. Lietuvos ambicija galėtų būti ne tik dažniau atsisėsti prie jau egzistuojančių stalų, bet pačiai kurti stalus, prie kurių kiti norėtų susirinkti. Tam turime ir kompetencijų, ir tarptautinių ryšių. Dabar reikia juos sujungti į nuoseklią, ilgalaikę valstybės strategiją“, – sako G. Urbonas.
Lietuvos mokslo forumas „Kai mokslas tiesia tiltus“ vyks spalio 20 d. Lietuvos mokslo taryboje, Gedimino pr. 3, Vilniuje. G. Urbonas dalyvaus forumo diskusijoje „Mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai: ką galime pasiekti?“, kurioje bus kalbama apie Lietuvos galimybes stiprinti mokslo diplomatiją, telkti tarptautines partnerystes ir aktyviau prisidėti prie tarptautinės mokslo darbotvarkės formavimo.
Forumą tiesiogiai stebėti kviečiame ir LRT PLIUS kanale.
Išsami programa ir registracija – scienceweek.lt.
Nuotraukos autorius – Edvardas Blaževič
About the Author
