Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas ir viceministrė Karolina Štelmokaitė baigė darbinį vizitą Briuselyje. Jo metu įvyko susitikimai su Europos Komisijos energetikos ir būsto komisaru Danu Jorgensenu (Dan Jørgensen), pasirengimo krizėms komisare Hadža Labib (Hadja Lahbib), Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko kabineto vadovu Pedro Lurtjė (Pedro Lourtie), Europos Parlamento nariais bei EK generalinių direktoratų vadovais.
Susitikimuose pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai energetikos srityje: kritinės energetikos infrastruktūros apsauga bei finansavimas, energijos tiekimo saugumas, įskaitant visišką priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių atsisakymą, atsinaujinančios energetikos plėtra, ES energetikos rinkos stiprinimas ir ilgalaikė parama Ukrainos bei Moldovos energetikos sektoriams. Taip pat aptartos paramos Ukrainai teikimo spartinimo galimybės.
„Lietuva nuosekliai demonstruoja lyderystę energetinio saugumo ir infrastruktūros apsaugos srityse. Briuselyje aptarėme ES finansavimo poreikį mūsų vietos tinklų atsparumui didinti bei žengėme konkrečius žingsnius, kad paspartintume paramos logistiką Ukrainai“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Pagrindiniai aptarti klausimai
Strateginis dialogas dėl ES darbotvarkės: susitikime su EVT pirmininko kabineto vadovu P. Lurtjė, formuojančiu strateginę ES darbotvarkę, aptarti būsimo daugiamečio ES biudžeto klausimai ir tolesnis Ignalinos AE uždarymo finansavimas, rusijos „šešėlinio laivyno“ užkardymas, priklausomybės nuo kiniškų technologijų mažinimas energetikoje bei tolimesni veiksmai visiškai atsisakant rusijos energijos išteklių importo į ES.
Greitesnė pagalba Ukrainai: Lietuva yra pasirengusi perduoti 19 didelių transformatorių, skirtų atkurti rusijos sugriautą Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Susitikime su komisare H. Labib ministras L. Savickas pabrėžė, kad dabartinės ES procedūros finansuoti įrangos perdavimą trunka per ilgai ir yra per lėtos artėjant žiemai, todėl pasiūlė trumpinti vertinimo terminus bei taikyti vieningą išmontavimo ir transportavimo finansavimo modelį.
Griežtesni terminai rusiškos naftos importo draudimui: susitikime su komisaru D. Jorgensenu Lietuva paragino Europos Komisiją greičiau paskelbti pasiūlymą dėl visiško rusiškos naftos importo atsisakymo, akcentuodama, kad pajamomis už naftą rusija tiesiogiai finansuoja karą Ukrainoje.
Infrastruktūros atsparumas grėsmėms ir CEF finansavimas: šis reglamentas apibrėžia svarbiausius ES energetikos projektus, numato efektyvesnį ir greitesnį leidimų išdavimą, todėl Lietuva siekia užtikrinti, kad derybose dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) nebūtų mažinamas šio fondo finansavimas energetikai ir nesumažėtų galimybės įgyvendinti strateginius projektus. Lietuva taip pat pasisako už atskiros finansinės eilutės išskyrimą kritinės eneregtikos infrastruktūros apsaugai TEN-E reglamente.
Lietuvos energetinės transformacijos lyderystė: EK atstovams pristatytas Lietuvos proveržis – saulės ir vėjo elektrinių galia jau viršijo 6,4 GW, o, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva pasiekė didžiausią atsinaujinančios energetikos dalies augimą visoje ES per pastaruosius penkerius metus. Siekiama, kad iki 2028 m. visa šaliai reikalinga elektra būtų pagaminama vietoje.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 m. pirmąjį pusmetį. Šis laikotarpis bus itin svarbus teisėkūros lūžio taškas – įsibėgės svarbių ES teisės aktų energetikos srityje priėmimas. Lietuvai teks didelė atsakomybė vesti derybas ir pasiekti sutarimus dėl esminių teisės aktų, kurie reikšmingai formuos būsimą ES energetikos politiką.
Pirmininkavimas suteikia Lietuvai unikalią galimybę tiesiogiai formuoti ES energetikos darbotvarkę ir kelti šaliai bei visai Europos Sąjungai gyvybiškai svarbius klausimus – energetinį saugumą, visišką nepatikimų energijos tiekėjų atsisakymą bei spartesnį perėjimą prie vietinės, švarios energijos.
About the Author
