Dirbtiniu intelektu (DI) jau naudojasi 6 iš 10 apklaustųjų, tačiau kartu su augančiu jo populiarumu, ryškėja ir žmonių turimos nuostatos apie naują technologiją. Pusė respondentų mano, kad DI gali pakenkti žmonių kūrybiškumui, beveik tiek pat – kad juo besinaudojantys žmonės tampa tingesni, dalis baiminasi, kad technologija atims daugiau darbo vietų, nei sukurs. „Tele2“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad skeptišku požiūriu išsiskiria jauniausi respondentai.
Beveik trečdalis naudotojų nurodė, kad DI pasitelkia kasdien, dar daugiau nei trečdalis – kelis kartus per savaitę. „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės teigimu, apklausa atskleidžia gana prieštaringą santykį su technologija: DI vis dažniau praverčia kasdienybėje, bet kartu kelia klausimų, kaip gali pakeisti mus pačius. Gana tvirtai apsisprendę ir DI nesinaudojantys žmonės: net 8 iš 10 jų teigia, kad niekas nepaskatintų pradėti naudotis šia technologija.
„Žmonės jau atrado labai praktiškų DI panaudojimo būdų, todėl jis nebėra vien technologinė naujovė. Tačiau kartu matome, kad didesnis naudojimas nebūtinai reiškia didesnį optimizmą. Ypač įdomus jauniausių respondentų požiūris – nors su technologijomis jie susiduria labai natūraliai, DI poveikį žmogui vertina gana kritiškai“, – sako I. Rudinskaitė.
Kasdien naudojame, bet dažniausiai pakanka kelių klausimų
Nors DI jau tapo reguliaria daugelio naudotojų rutinos dalimi, bendravimas su juo dažniausiai nėra intensyvus. Įprastą dieną 6 iš 10 naudotojų DI pateikia iki penkių užklausų. Daugiau nei pusė dažniausiai užduoda trumpus klausimus, o detalias instrukcijas rašo kiek daugiau nei kas dešimtas. Iš anksto paruoštais užklausų šablonais naudojasi vos 2 proc. respondentų.
Aktyviausiai kasdien DI naudoja 25–45 metų respondentai.
„Tyrime matome, kad žmonės jį pasitelkia labai konkrečiais momentais, kai reikia greičiau rasti informaciją ar pajudėti į priekį atliekant užduotį. Tačiau tai, kad tik nedidelis procentas naudoja vadinamuosius „promptus“, reiškia, kad naudojimasis dar gana paviršutiniškas ir visų šios technologijos galimybių neišnaudojame“, – pastebi I. Rudinskaitė.
DI – dažniau asmeniniams tikslas ir nemokamai
Nors DI dažnai pristatomas kaip darbo našumo įrankis, žmonės jį gerokai dažniau naudoja asmeniniais tikslais. Taip elgiasi daugiau nei 8 iš 10 DI vartotojų, o darbinėms užduotims technologiją pasitelkia kiek daugiau nei 4 iš 10.
Respondentai teigia, kad darbe DI dažniausiai padeda ieškoti informacijos, rengti ir redaguoti tekstus, versti, generuoti idėjas ar analizuoti duomenis. Tačiau už darbo ribų temų spektras kur kas platesnis. Daugiau nei pusė DI asmeniniais tikslais naudojančių respondentų jį pasitelkia sveikatos klausimams, beveik pusė – mokydamiesi ar bandydami suprasti naujus dalykus. Toliau rikiuojasi kelionių ir renginių planavimas bei receptų ir maisto idėjų paieška.
Kol kas DI naudojimas piniginės dažniausiai nepaliečia – beveik 8 iš 10 naudotojų renkasi tik nemokamas versijas. Aiškus lyderis yra „ChatGPT“, kurį naudoja beveik 8 iš 10, daugiau nei kas antras renkasi ir „Gemini“.
Nors šiandien nemokamos versijos dominuoja, daugiau nei pusė DI naudotojų teigia kol kas už įrankius nemokantys, bet būtų pasirengę tai daryti. Už DI jau moka 14 proc., o visiškai mokėti nenorėtų tik kas dešimtas.
18–24 metų DI naudotojai dažniau nei kiti nurodo, kad už tokius įrankius būtų pasirengę mokėti.
Patinka, bet rekomenduoti neskuba
Nors 7 iš 10 DI naudotojų sako, kad technologija jų lūkesčius labiau pateisina nei nepateisina, rekomenduoti ją kitiems neskuba – respondentų nuomonės šiuo klausimu pasidalijo beveik po lygiai.
Abejonių netrūksta ir vertinant DI poveikį. Pusė apklaustųjų mano, kad jis gali pakenkti žmonių kūrybiškumui, beveik tiek pat – kad DI naudojantys žmonės tampa tingesni, o 4 iš 10 nerimauja, kad technologija išstums kai kuriuos darbuotojus.
Ryškiausiai išsiskiria jauniausi respondentai: 18–24 metų grupėje beveik 7 iš 10 mano, kad DI žmones daro tingesnius, 6 iš 10 baiminasi jo poveikio kūrybiškumui. Tačiau atsargumo netrūksta ir tarp vyriausiųjų – 71 metų ir vyresnių grupėje daugiau nei pusė nerimauja dėl poveikio kūrybiškumui, o 45 proc. mano, kad DI atims daugiau darbo vietų, nei sukurs.
„Panašu, kad DI jau išėjo iš pradinio smalsumo etapo. Žmonės jį naudoja, atsirenka, kur jis naudingas, ir net svarsto už papildomas galimybes mokėti. Tačiau kartu atsiranda daugiau klausimų apie tai, kaip ši technologija paveiks mūsų darbą, kūrybiškumą ir pačių žmonių įgūdžius. Būtent toks dvejopas santykis šiandien ir yra bene įdomiausias“, – apibendrina I. Rudinskaitė.
Tyrimas apie naudojimosi dirbtiniu intelektu įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 18 metų ir vyresni respondentai. Duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas.
About the Author
