Gyvenant Vilniuje nebūtina rinktis tarp miesto patogumo ir ramybės toliau nuo jo. Bukčiuose, tarp Neries ir Bukčių miško, vystomas gyvenamųjų namų kvartalas „Bukčiai“, kuriame iki minimumo sumažintas miesto triukšmas bei vizualinis intensyvumas, bet neaukojamas miesto pasiekiamumas. Projekto ambicija – vienoje vietoje suderinti Paupiui būdingą urbanistinę kokybę ir ramesnį, Valakampius primenantį gyvenimo ritmą.
„Bukčiai“ kyla 3,1 ha teritorijoje. Jis vystomas dviem etapais. Pirmajame, „Miškas“, numatyti 9 daugiabučiai, antrajame, „Upė“, bus statomi dar 9 daugiabučiai.
Toliau miesto triukšmo, bet ne paties miesto
Projektą vystančios „Rinvest“ vadovo Giedriaus Kražausko teigimu, viena iš „Bukčių“ stiprybių yra ta, kad jis vystomas nedidelėje „kišenėje“ tarp upės ir miško, visgi iš kitų projektų jį labiausiai išskiria gamtinės aplinkos ir lengvo miesto pasiekiamumo derinys.
„Iš čia centrinės Vilniaus dalys lengvai ir greitai pasiekiamos, tačiau pačioje teritorijoje miesto beveik nematai ir negirdi. Daugelyje naujų kvartalų gamtos artumas reiškia parką netoliese, apželdintą kiemą ar vaizdą į žaliąją zoną. Bukčiuose turime jau susiformavusią aplinką – mišką, Nerį, natūralius pasivaikščiojimo ir aktyvaus laisvalaikio maršrutus. Tokio pojūčio nesukursi vien apželdinimu ar sutvarkytu kiemu, todėl mūsų užduotis yra neužgožti šio vietos išskirtinumo“, – sako G. Kražauskas.
Jo teigimu, kai pasivaikščiojimo, bėgimo ar dviračių maršrutai prasideda greta namų, judėjimas ir laikas lauke kur kas paprasčiau tampa kasdienybės dalimi. Tokį gyvenimo būdą G. Kražauskas sieja ir su aukštesne projekto verte, kurią, jo vertinimu, šiandien vis mažiau apibrėžia brangesnės medžiagos ar reprezentatyvios bendrosios erdvės.
„Vertę turi kurti ne demonstratyvūs sprendimai, o tai, ką žmogus jaučia kiekvieną dieną ir ko negalima lengvai atkartoti kitur. Bukčiuose tai yra pati vieta, privatumas, ramybė, kasdienis ryšys su gamta ir gyvenamoji aplinka – tai dalykai, kurie išlieka ilgam, o ne tik projekto pristatymo metu“, – teigia jis.
Ne tik namai, bet ir erdvės bendruomenės gyvenimui
Pasak G. Kražausko, projektas turėtų papildyti Bukčių rajoną.
„Miškas, upė ir vertingas kraštovaizdis labai riboja šios teritorijos plėtros galimybes, todėl naujų didelių projektų ateityje čia gali apskritai nebebūti. Tai suteikia retą galimybę nuosekliai suplanuoti ne tik pačius namus, bet ir jų ryšį su aplinka, infrastruktūra bei kaimynyste. Mūsų tikslas nėra perkurti Bukčius – norime kokybiškai papildyti vietą, kurios stiprybė jau egzistuoja“, – sako „Rinvest“ vadovas.
Projekte numatytos kasdienėms reikmėms skirtos komercinės patalpos, bendrosios bei poilsio erdvės ir pėsčiųjų takų jungtys su mišku, Neries pakrante bei aplinkinėmis Bukčių teritorijomis. Anot G. Kražausko, taip daugiau kasdienių poreikių bus galima patenkinti arti namų, rečiau vykstant į intensyvesnes miesto dalis.
Viena ryškesnių bendrųjų erdvių bus apie 1500 kv. m centrinė aikštė, kuri, pasak kvartalo architekto, „Cloud Architects“ partnerio Antano Dagelio, turėtų būti naudojama ne tik naujųjų namų gyventojų, bet ir platesnės Bukčių bendruomenės. Aikštėje numatyta teritorijos istoriją primenanti skulptūra – nuoroda į šioje vietoje anksčiau veikusią plytinę.
30 proc. mažesnis užstatymo intensyvumas
A. Dagelio teigimu, projektuojant kvartalą viena pagrindinių užduočių buvo išnaudoti vietos privalumus jų neužgožiant intensyviu užstatymu. „Bukčių“ užstatymo intensyvumas yra maždaug 30 proc. mažesnis nei įprastuose daugiabučių kvartaluose.
„Tai leido sukurti erdvesnius vidinius kiemus ir daugiau kokybiškų bendrųjų erdvių. Pastatų aukštingumas varijuoja – taip išvengiame monotonijos, geriau prisitaikome prie reljefo ir išsaugome daugiau vizualinių ryšių su mišku bei Neries slėniu“, – pasakoja architektas.
Palei Bukčių gatvę numatytas intensyvesnis perimetrinis užstatymas, o artėjant prie Neries pastatų mastelis mažėja. 92 proc. projekte numatytų automobilių stovėjimo vietų bus įrengtos po žeme, todėl kiemuose daugiau erdvės lieka žmonėms. Juose numatomos vaikų žaidimų aikštelės, sporto įranga, jaunimo susitikimų ir poilsio vietos, o tarp namų – mažesni, privatesni mikrokiemai. Apželdinimui pasirinktos pušys, beržai, lanksvos ir žoliniai augalai.
„Kiemus norėjome maksimaliai atlaisvinti žmonėms. Siekėme, kad bendrosios erdvės būtų patrauklios įvairaus amžiaus gyventojams ir realiai naudojamos kasdien, o ne atliktų tik estetinę funkciją“, – sako A. Dagelis.
Rajonas keisis kartu su gamta
Pasak A. Dagelio, kvartalo projektavimas kaip vienos visumos taip pat leidžia nuosekliai derinti pastatų architektūrą, kiemus, želdynus, infrastruktūrą ir viešąsias erdves.
„Manome, kad taip gyventojai išvengs daugeliui naujų gyvenamųjų rajonų būdingos monotonijos. Aplinką keis ne tik patys pastatai, bet ir kraštovaizdis: vasarą daugiau gyvenimo persikels į centrinę aikštę ir Neries pakrantę, pavasarį keisis gausiai apželdinti kiemai, rudenį – Bukčių miškas. Tokia aplinka turėtų skatinti daugiau laiko leisti lauke, naudotis bendromis erdvėmis ir natūraliai stiprinti kaimynystės ryšius“, – teigia architektas.
Pirmojo „Bukčių“ etapo statybos jau vyksta. Baigti pamatų polių įrengimo darbai, įrengta daugiau kaip du trečdaliai visų požeminių aukštų konstrukcijų, pradedamos statyti antžeminės pastatų konstrukcijos, tiesiami lauko inžineriniai tinklai. Toliau numatyta montuoti langus ir fasadus, vėliau darbai persikels į pastatų vidų, o paskutiniame etape bus tvarkomos ir apželdinamos bendrosios teritorijos.
About the Author
