Vasarai artėjant į pabaigą, jos pėdsakai gali būti matomi ne tik nuotraukose ar įdegyje. Net iki tol neproblematiška oda per vasaros mėnesius gali tapti riebesnė, ją gali dažniau berti, o spuogų atsirasti ne tik ant veido, bet ir nugaros, krūtinės ar pečių. Prie to gali prisidėti prakaitavimas, karštis, aptempti drabužiai ir net tokie kasdieniai įpročiai kaip prakaito braukimas nuo veido rankomis.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, klaidinga dėl atsiradusių spuogų kaltinti vien prakaitą. Pats savaime jis nėra pagrindinė aknės priežastis, tačiau kartu su kitais veiksniais gali sudaryti palankias sąlygas bėrimams.
„Karštis skatina riebalinių liaukų veiklą, todėl oda gali tapti riebesnė, o didesnis riebalų kiekis kartu su negyvomis odos ląstelėmis lengviau kemša poras. Prakaitas, ypač ilgiau užsibuvęs ant odos ir susimaišęs su riebalais ar kosmetikos priemonėmis, taip pat gali prisidėti prie porų kimšimosi ir odos dirginimo. Esant didelei oro drėgmei, prakaitas sunkiau išgaruoja, tad oda ilgiau išlieka drėgna“, – aiškina vaistininkė.
Išberti gali ir nugarą bei krūtinę
Šiltuoju metų laiku spuogų neretai atsiranda ten, kur šaltuoju sezonu oda problemų nekėlė – ant nugaros, krūtinės ar pečių. Šiose kūno vietose yra daug riebalinių liaukų, o po drabužiais prakaitas ir drėgmė išlieka ilgiau. Situaciją gali dar labiau pabloginti aptempti, iš sintetinių ar kitų orui prasčiau pralaidžių medžiagų pasiūti drabužiai. Šiluma, drėgmė ir nuolatinė trintis sukuria bėrimams palankias sąlygas, ypač aktyviai sportuojant.
„Kepurės, šalmai, kuprinių diržai ar aptempti sportiniai drabužiai spaudžia ir trina odą tose vietose, kur ji ir taip prakaituoja. Ilgiau dėvint drėgnus drabužius gali atsirasti vadinamoji mechaninė aknė. Todėl po sporto ar gausiau suprakaitavus vertėtų kuo greičiau nusiprausti ir persirengti sausais, o kasdienai rinktis laisvesnius, orui pralaidžius drabužius“, – pataria I. V. Aukštikalnienė.
Su tokia situacija vaistininkė susidūrė ir konsultuodama dviračiu aktyviai važinėjantį vyrą. Prasidėjus dviračių sezonui, jam atsirado bėrimų ant nugaros ir kirkšnių, o po kelių iš eilės aktyvaus sporto dienų problema dar labiau paūmėdavo.
„Pokalbio metu paaiškėjo, kad po kiekvieno važiavimo vyras ne visada pakeisdavo sportinę aprangą, kartais su tais pačiais drabužiais važiuodavo kelias dienas. Tikėtina, kad bėrimus skatino prakaitavimo ir nuolatinės odos bei drabužių trinties derinys. Tokiu atveju labai svarbi atrodo paprasta taisyklė – po aktyvios veiklos nevilkėti prakaituotų drabužių, juos keisti švariais ir sausais“, – pasakoja ji.
Įtakos turi net telefonas ir pagalvės užvalkalas
Bėrimams įtakos gali turėti ne vien karštis ar apranga. Pasak vaistininkės, nemažai lemia kasdieniai įpročiai, apie kuriuos retai susimąstome. Vasarą dažniau liečiame veidą, rankomis nubraukiame prakaitą nuo kaktos ar kaklo, todėl ant odos gali patekti daugiau nešvarumų. Reikšmės turi ir daiktų, kurie nuolat liečiasi prie veido, švara.
„Vertėtų reguliariai valyti telefoną, akinius, sporto įrangą, dažniau keisti patalynę. Taip pat nereikėtų ilgai delsti nusiprausti po aktyvios fizinės veiklos. Tai nedideli kasdieniai įpročiai, tačiau kartu jie gali turėti įtakos tam, kaip dažnai oda beriama“, – vardija I. V. Aukštikalnienė.
Ji priduria, kad svarbus ir vakarinis odos valymas. Per dieną ant jos susimaišo prakaitas, natūralūs odos riebalai, nešvarumai ir naudotos kosmetikos priemonės. Jei šis sluoksnis tinkamai nenuvalomas, didėja porų užsikimšimo tikimybė.
Odos būklę gali veikti ir tai, ką valgome
Vertinant pasikartojančių bėrimų priežastis, vaistininkė pataria nepamiršti ir mitybos. Kai kuriems žmonėms odos būklę gali pabloginti gausus pridėtinio cukraus turinčių produktų vartojimas, pieno produktai ar dažnas užkandžiavimas itin saldžiais ar sūriais užkandžiais.
„Kai kuriems žmonėms toks maistas gali būti susijęs su didesne odos riebalų gamyba ir uždegiminiais procesais. Žinoma, nereikėtų kiekvieno atsiradusio spuogelio iš karto sieti su konkrečiu produktu, tačiau jei bėrimai kartojasi, verta stebėti savo kasdienius įpročius“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Pasak jos, vasarą odai dažnai tenka vienu metu prisitaikyti prie daugelio pokyčių – aukštesnės temperatūros, gausesnio prakaitavimo, aktyvesnio laisvalaikio ir kitokios kasdienės rutinos. Todėl vasarai baigiantis pastebėti bėrimai nebūtinai reiškia, kad oda staiga tapo problemiška – jų priežasčių gali būti verta paieškoti ir pastarųjų mėnesių įpročiuose.
„Jei bėrimų vasarą padaugėjo, ypač per karščius ar pradėjus aktyviau sportuoti, pirmiausia verta peržiūrėti kasdienius įpročius. Kartais odos būklei pagerinti pakanka paprastų pokyčių – neleisti prakaitui ilgai likti ant odos, persirengti, rinktis orui pralaidesnius drabužius ir pasirūpinti daiktų, kurie nuolat liečiasi prie odos, švara“, – sako I. V. Aukštikalnienė.
About the Author
