Vakar valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė su komanda ir finansų ministru Taurimu Valiu aptarė, kaip didėjant gynybos ir socialinėms išlaidoms bei kitiems valstybės poreikiams išlaikyti tvarius viešuosius finansus.
„Viešieji poreikiai auga greičiau nei finansinės galimybės. Todėl vis svarbiau ne tik turėti pinigų naujiems prioritetams, bet ir geriau panaudoti tai, ką jau turime. Kiekvienas naujas ilgalaikis įsipareigojimas turi būti vertinamas kartu su jo finansavimo šaltiniu ir poveikiu valstybės finansams ateityje“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Viena pagrindinių susitikimo temų – fiskalinė drausmė ir valstybės skolos augimas. Valstybės kontrolės vertinimu, skola nuo 39,6 proc. BVP 2025 m. gali išaugti iki 55,3 proc. 2029 m. Jai artėjant prie 60 proc. ribos, mažėja valstybės galimybės reaguoti į būsimus ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus.
Kalbėta ir apie ilgalaikį gynybos finansavimą bei Valstybės kontrolės rekomendacija – strateginis gynybos finansavimo tęstinumas po 2030 m. privalo būti aiškiai įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, kad būtų užtikrintas tvarios plėtros tęstinumas ir partnerių pasitikėjimas. Aptartas ES finansavimo panaudojimas – 2026–2030 m. krašto apsaugos sistemai numatyta 6,375 mlrd. Eur paskola. Ilgalaikis aiškumas dėl gynybai skiriamų pinigų leistų geriau planuoti didelius įsigijimus ir kitų valstybės sričių finansavimą.
Susitikime valstybės kontrolierė išreiškė lūkestį dėl aktyvesnių valstybės veiksmų didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, geriau naudojant jau turimus valstybės išteklius – nuo bendrųjų funkcijų centralizavimo ir valstybės turto valdymo iki finansinės atskaitomybės supaprastinimo. Kalbėta ir apie Valstybės kontrolės rekomendacijos ministerijai dėl rezervų valdymo įgyvendinimo būklė. Iki metų galo finansų ministerija yra įsipareigojusi nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus – kiek jų reikia, nuo kokių rizikų jie turi apsaugoti ir kaip jų kaupimą derinti su skolinimusi.
Svarbi, susitikime aptarta tema – valstybės duomenų kokybė, nes be patikimų duomenų sunku tikėtis kokybiškais duomenimis grįstų sprendimų ir įvertinti, ar valstybės suplanuoti darbai duoda laukiamą rezultatą.
Susitikime sutarta tęsti bendradarbiavimą ieškant sprendimų, kaip augančius valstybės poreikius suderinti su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu ir efektyvesniu valstybės išteklių naudojimu.
About the Author
