Šios vasaros audros ir vėtros dar kartą priminė, kiek žalos gyventojų turtui gali padaryti ekstremalūs orai. Stipraus vėjo išversti medžiai apgadina automobilius ir pastatus, o intensyvios liūtys užlieja rūsius, požeminius parkingus ir kiemus, išplauna trinkeles, užtvindo valymo įrenginius. „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovė Viktorija Bužokaitė atkreipia dėmesį, kad nuostolių mastą lemia ne vien stichijos stiprumas – įtakos turi ir aplink pastatus augančių medžių būklė, teritorijos infrastruktūra bei pastatų pasirengimas atlaikyti stiprų vėją ir didelius kritulių kiekius.
„Nors 2026 metų duomenys apima laikotarpį tik iki rugpjūčio 5 dienos, jie jau rodo ryškesnį audrų, liūčių, krušos ir žaibo sukeltų žalų aktyvumą nei per visą praėjusių metų vasarą. Šią vasarą tokių įvykių užfiksuota apie 18 proc. daugiau nei pernai, o lyginant tą patį laikotarpį iki rugpjūčio 5 dienos, augimas siekia apie 44 proc.“, – sako „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovė Viktorija Bužokaitė.
Vis dėlto augimas nebuvo tolygus. Birželio ir liepos mėnesiais audrų bei liūčių sukeltų žalų skaičius buvo maždaug 11 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu 2025 metais. Situacija kardinaliai pasikeitė rugpjūčio pradžioje, kai vos per kelias dienas užfiksuotas itin intensyvus audrų ir liūčių epizodas reikšmingai padidino bendrą žalų statistiką.
Vanduo atskleidžia tai, ko nematyti būsto apžiūros metu
Pasak Andriaus Dambrausko, „Balcia Insurance“ Grupės produkto vadovo, analizuojant 2026 m. vasaros žalų pobūdį matyti, kad šalia tradicinių audrų padarinių vis dažniau nukenčia teritorijų infrastruktūra. Rūsių, požeminių parkingų ir garažų užliejimų skaičius, palyginti su pernai, padvigubėjo. Sklypo gerbūvio, trinkelių, lietaus ir nuotekų sistemų pažeidimų užfiksuota daugiau nei du kartus daugiau, o žalų, susijusių su gruntu ir vandens infiltracija, skaičius išaugo beveik trigubai.
„Vertinant užliejimo riziką svarbu įvertinti ne tik pastatą, bet ir aplinką. Kritulių vanduo gali atitekėti nuo aukščiau esančių teritorijų ar gatvių, todėl net techniškai tvarkingas objektas gali nukentėti dėl nepakankamo infrastruktūros pajėgumo“, – sako A. Dambrauskas.
Didžiausias pavojus – požeminiams parkingams ir rūsiams
Eksperto teigimu, rūsių, garažų ir požeminių parkingų užliejimus dažniausiai lemia ne viena, o kelios priežastys. Tarp dažniausių rizikos scenarijų – nepakankamas lietaus nuotekų sistemos pralaidumas, užsikimšusios įlajos, neefektyvus drenažas, taip pat vandens patekimas per vartus ar pastato konstrukcijas.
„Požeminiai parkingai yra viena jautriausių pastato vietų. Jų konstrukcija sukuria vadinamąjį „dubens efektą“, todėl net ir palyginti nedidelis paviršinio vandens kiekis gali greitai kauptis ir sukelti didelių nuostolių. Dėl šios priežasties svarbu vertinti ne tik pastato amžių ar statybos kokybę, bet ir žemiausio patalpų taško aukštį, įvažiavimo geometriją bei lietaus vandens surinkimo sistemų būklę“, – teigia A. Dambrauskas.
Praktika rodo, kad didelę žalą gali sukelti ir vieno svarbaus infrastruktūros elemento gedimas. Pavyzdžiui, nutrūkus elektros tiekimui ar nustojus veikti siurblinei būtent stipriausios liūties metu, pasekmės gali būti gerokai didesnės nei pačios audros poveikis konstrukcijoms.
Užliejimo riziką lemia ir aplinkinė teritorija
Augant ekstremalių kritulių rizikai, vis daugiau dėmesio reikėtų skirti kvartalo ir sklypo infrastruktūrai. Pasak specialistų, vertinant naują projektą svarbu suprasti, kokiam kritulių intensyvumui buvo projektuotos lietaus nuotekų sistemos, ar yra pakankama jų pralaidumo atsarga ir kur vanduo nukreipiamas tais atvejais, kai sistema pasiekia savo ribas. Ne mažiau svarbu įvertinti ir natūralias teritorijos savybes. Net kaimynystėje esantys namai gali turėti visiškai skirtingą užliejimo riziką dėl reljefo, grunto sudėties ar gruntinio vandens lygio.
„Molingas gruntas savaime nėra problema, tačiau kartu su dideliu nepralaidžių paviršių kiekiu ir nepakankamu paviršinių nuotekų surinkimu jis gali reikšmingai padidinti kritulių keliamą riziką. Todėl prieš priimant sprendimą verta pasidomėti pačiu pastatu, kvartalo reljefu bei ankstesniais vandens kaupimosi atvejais“, – pabrėžia A. Dambrauskas.
Eksperto teigimu, viena intensyvi liūtis gali tapti rimtu išbandymu visam kvartalui, todėl ilgalaikę būsto vertę lemia ne tik statinio kokybė, bet ir jo atsparumas vandens keliamoms rizikoms.
„Vis dėlto net ir kruopščiai įvertinus būsto vietą bei infrastruktūrą, visiškai eliminuoti ekstremalių gamtos reiškinių rizikos neįmanoma. Todėl svarbu ne tik atsakingai rinktis būstą, bet ir pasirūpinti jo apsauga. Audrų bei smarkių liūčių metu žalą vis dažniau patiria ne tik pastatai, bet ir rūsiuose ar požeminiuose parkinguose laikomas turtas, todėl gyventojams verta reguliariai peržiūrėti turimą draudimo apsaugą ir įsitikinti, kad ji atitinka šiandienines klimato rizikas“, – sako V. Bužokaitė.
About the Author
