Kas trečias Lietuvos vaikas šiuo metu neturi savo rašomojo stalo. „Senukų“ užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa atskleidė, kad jį turi 67 proc. vaikų, o 30 proc. neturi ir atskiro kambario – juo dažniausiai dalijasi su broliu ar sese. Nors beveik devyni iš dešimties tėvų mano, kad tinkamai įrengta mokymosi vieta padeda vaikui mokytis geriau, šeimų galimybės ją sukurti vis dar skiriasi.
Artėjant rugsėjui, tėvai sprendžia ne tik kokias mokyklines priemones įsigyti, bet ir kur vaikas kasdien ruoš pamokas. Tyrimas atskleidžia, kaip Lietuvos šeimoms sekasi kurti vaikams tinkamą mokymosi aplinką ir su kokiais iššūkiais jos susiduria dažniausiai.
Kas trečias vaikas neturi atskiro rašomojo stalo
Tyrimas parodė, kad 33 proc. mokyklinio amžiaus vaikų namuose neturi savo rašomojo stalo: 28 proc. turi nuolatinę vietą mokytis, tačiau ne prie savo stalo, o 5 proc. namų darbus atlieka ten, kur tuo metu atsiranda laisvos vietos.
Jei tik yra galimybė, vaikai mokosi prie savo rašomojo stalo. Neturintys tokio stalo pamokas ruošia kitoje nuolatinėje vietoje: savo kambaryje (14 proc.), svetainėje (7 proc.) ar prie virtuvės stalo (5 proc.). Daliai šeimų iššūkis yra ne vien pasirūpinti tinkamu stalu ar kėde, bet ir rasti vietą, kurioje vaikas galėtų ramiai susikaupti.
„Kai vaikas neturi pastovios, jam pritaikytos vietos mokytis, kasdien tenka ieškoti, kur ruošti pamokas – prie virtuvės stalo, svetainėje ar ten, kur tuo metu laisva. Nuolatinė mokymosi vieta yra ne vien patogumo klausimas: ji padeda vaikui susikurti rutiną ir ramiau susikaupti“, – teigia Liubovė Aleksandra Zaiceva, „Senukų“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims.
Jaunesnėms šeimoms – daugiau iššūkių dėl erdvės
Tyrimo duomenimis, savo rašomąjį stalą rečiau turi jaunesnių respondentų vaikai. Jį turi 57 proc. 25–34 metų tėvų vaikų, palyginti su 74 proc. 45–54 metų ir 77 proc. 55–64 metų tėvų vaikų.
Atskirą kambarį turi 59 proc. jauniausios tėvų grupės vaikų, o tarp 45–54 metų tėvų tokių yra 74 proc. Tuo metu 35 proc. 25–34 metų tėvų vaikų kambariu dalijasi su broliu ar seserimi – gerokai daugiau nei vyresnėse amžiaus grupėse.
„Jaunesnėms šeimoms dažnai tenka išradingai išnaudoti turimą namų erdvę ir suderinti visų šeimos narių poreikius. Todėl joms ypač svarbūs praktiški sprendimai, kurie gali augti kartu su vaiku“, – sako L. A. Zaiceva.
Kiek tėvai planuoja išleisti?
Per pastaruosius dvejus metus į vaiko mokymosi vietą investavo 7 iš 10 apklaustų tėvų. Aktyviausiai tai darė 25–34 metų (76 proc.) ir 35–44 metų (74 proc.) tėvai, o tarp 55–64 metų tėvų tokių buvo 57 proc.
Tarp ketinančių atnaujinti mokymosi vietą 37 proc. planuoja skirti 101–300 eurų, 20 proc. – 50–100 eurų, o 21 proc. dar nėra apsisprendę dėl konkrečios sumos.
„Senukų“ duomenimis, šiemet vieno mokymosi vietai skirtų baldų apsipirkimo vidutinė suma išliko panaši kaip pernai ir siekė 73 eurus. Ji yra mažesnė už apklausoje nurodytą bendrą planuojamą mokymosi vietos atnaujinimo biudžetą, nes šeimos baldus ir kitus reikalingus daiktus dažnai įsigyja etapais.
„Išlaidos priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių poreikių ir to, ar ta pačia mokymosi vieta naudojasi keli vaikai. Nebūtina iš karto keisti visų baldų – kartais vieno svarbiausio elemento atnaujinimas jau gali pastebimai pagerinti kasdienį vaiko komfortą“, – sako L. A. Zaiceva.
Dažniausiai atnaujinamos kėdės ir stalai
Mokymosi vietą šeimos dažniausiai atnaujina etapais. Per pastaruosius dvejus metus į ją investavę tėvai dažniausiai pirko kėdes (65 proc.), stalus (56 proc.), kompiuterius (45 proc.), apšvietimą (44 proc.) ir daiktų laikymo sprendimus (43 proc.).
Pagrindinės pokyčių priežastys susijusios su kasdieniu komfortu: 28 proc. tėvų siekia sukurti patogesnę vietą mokytis, 25 proc. keičia susidėvėjusius ar sulūžusius baldus, o 23 proc. – vaiko išaugtus baldus. Pati naujų mokslo metų pradžia mokymosi vietą atnaujinti paskatina tik 10 proc. šeimų.
Nuo ko pradėti atnaujinant mokymosi vietą?
Tyrimas rodo, kad dauguma šeimų mokymosi vietą atnaujina palaipsniui, todėl pirmiausia verta įvertinti tuos elementus, kurie turi didžiausią įtaką kasdieniam vaiko komfortui. Jei biudžetas ribotas, galima pradėti nuo tinkamo aukščio, reguliuojamos kėdės, o vėliau pasirūpinti stalu, kurį būtų galima pritaikyti vaikui augant.
Renkantis kėdę svarbu įvertinti, ar jos aukštį galima pritaikyti taip, kad vaiko pėdos tvirtai remtųsi į grindis, o nugara – į atlošą. Stalas turėtų būti tinkamo aukščio, pakankamo dydžio ir palikti vietos kojoms. Reguliuojami baldai leidžia mokymosi vietą naudoti ilgiau ir pritaikyti ją besikeičiantiems vaiko poreikiams.
Apklausą „Senukų“ užsakymu 2026 m. rugpjūčio 4–12 d. atliko tyrimų bendrovė „Norstat LT“. Internetu apklausta 500 Lietuvos gyventojų (25–64 metų amžiaus), auginančių mokyklinio amžiaus vaikus.
