Kavinė rajone ir vienaragis startuolis dažnai prasideda nuo to paties: žmogaus, jo idėjos ir sprendimo pabandyti. Ir nors abiejų pradžia atrodo identiška, ne kiekvienas smulkus verslas yra startuolis. Tad kur slypi jų skirtumai – kada naujai įsteigta įmonė pasuka startuolio keliu?
Iš šalies startuolis ir smulkus verslas pradžioje gali atrodyti beveik taip pat: yra idėja, keli žmonės, daug neapibrėžtumo ir sprendimas pabandyti. Bet kuo ilgiau žiūri į naujai besikuriančius verslus, tuo aiškiau matyti, kad skirtumas nebūtinai yra ten, kur jo dažnai ieškome – ne komandos dydyje, ne finansavimo etape ir ne tame, ar verslas veikia technologijų srityje. Dažnai jis prasideda daug paprasčiau: nuo intencijos, su kuria žmogus imasi verslo.
72 proc. norinčių pradėti verslą motyvuoja galimybė dirbti sau, 53 proc. – didesnės pajamos, rodo 2026 m. kovą „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies darbingo amžiaus gyventojų tyrimas apie požiūrį į verslą ir verslumą. Kitaip tariant, daugeliui verslas pirmiausia reiškia savarankiškumą ir tiesioginį ryšį tarp savo pastangų ir rezultato.
Vis tik, 9 proc. verslą steigti norinčių respondentų nurodo, kad šį žingsnį svarsto dėl noro kurti inovatyvius produktus ar paslaugas, kurių rinkoje dar nėra. Šių gyventojų atsakymas rodo visai kitą ambiciją: verslas tampa ne tik veikla sau, o bandymu pakeisti tai, kas rinkoje jau įprasta. Tai yra vienas ryškiausių startuolių bruožų.
Startuoliai siekia pakeisti pasaulį
Smulkus verslas dažnai prasideda nuo jau veikiančio verslo modelio adaptavimo, pridedant savo išskirtinumą – pasiūlant patogesnę paslaugą, labiau personalizuotą produktą ar skiriant daugiau dėmesio asmeniniam kliento aptarnavimui.
Tuo tarpu startuolio vizija kitokia: čia svarbu ne geriau padaryti tai, kas jau veikia, bet pakeisti patį įprotį. Pavyzdžiui, ne tiesiog pasiūlyti dar vieną transporto paslaugą, o pakeisti santykį su automobiliu: jo nebūtina turėti, jei gali rinktis pavežėjimo ar automobilių dalijimosi paslaugą. Ne atidaryti dar vieną viešbutį, o kurti modelį, kuriame keliautojai gali apsistoti kitų žmonių būstuose, o patys išvykdami – išnuomoti ir savąjį. Iš pradžių tokie sprendimai gali atrodyti kaip neįprasti, keisti. Vis dėlto, jiems prigijus, ilgainiui jie tampa nauja norma.
Taigi, kalbant paprastai, startuoliai siekia pakeisti pasaulį, kitaip nei iki šiol, naujai išsprendžiant problemą, kuri yra aktuali reikšmingam skaičiui gyventojų. Mat masiškumas, globalumas taip pat yra kertiniai startuolio ambicijos atributai.
Skiriasi augimo ambicija ir finansavimo būdai
Skirtinga prigimtis bei ambicija diktuoja ir skirtingus šių verslų augimo tempus, žmogiškųjų ir finansinių resursų poreikius.
Smulkiajame versle steigėjas dažnai ilgą laiką būna žmogus „orkestras“ – pats parduoda, aptarnauja klientus, derasi su partneriais, organizuoja pirkimus ir siuntų išsiuntimą, sprendžia kasdienius veiklos klausimus bei rūpinasi apskaita. Tarp jau veikiančių verslų net 39 proc. verslininkų dirba vieni, o dar 47 proc. turi vos 2–5 darbuotojus. Tokie verslai dažniausiai pradedami ir pirmaisiais veiklos metais vystomi iš savininko sukauptų lėšų, orientuojantis į stabilų ir nuoseklų augimą.
Tuo metu startuoliai nuo pat pradžių kuriami siekiant spartaus augimo ir masto. Tam reikalingos reikšmingos investicijos produkto kūrimui, rinkos testavimui, komandos formavimui, plėtrai į užsienio rinkas bei rinkodarai. Todėl vienas svarbiausių ankstyvojo etapo iššūkių – pritraukti investuotojus, kurie patikėtų ne tik verslo idėja, bet ir komandos gebėjimu ją įgyvendinti.
Taip pat, greitai augančiam startuoliui svarbus ne tik didesnis darbuotojų skaičius, bet ir specifinės kompetencijos – technologijų vystymo, produktų kūrimo, tarptautinių pardavimų bei rinkodaros užsienio rinkose. Tokių specialistų Lietuvoje vis dar trūksta, todėl stiprios komandos subūrimas dažnai tampa ne mažesniu iššūkiu nei finansavimo pritraukimas.
Nesėkmė – baimė ar augimo proceso dalis?
„Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės tyrimas rodo, kad baimė patirti nesėkmę išlieka vienu reikšmingiausių verslumo barjerų. Net 30 proc. norinčiųjų kurti verslą ją įvardija kaip didžiausią kliūtį, o 39 proc. verslo steigti neplanuojančių gyventojų sako tiesiog norintys išvengti rizikos. Tai rodo, kad nuo verslo idėjos įgyvendinimo dalį žmonių sulaiko ne tik finansinių išteklių ar idėjų stoka, bet ir nesėkmės baimė.
Vis dėlto požiūris į nesėkmę smulkiajame versle ir startuoliuose dažnai iš esmės skiriasi. Smulkiajame versle paprastai siekiama sėkmingai startuoti iš pirmo karto ir kuo greičiau pasiekti stabilius pakankamus pardavimus. Net jei verslas kurį laiką dirba nuostolingai, pagrindinis tikslas dažnai yra išlaikyti veiklą.
Startuolių pasaulyje nesėkmė dažniau suvokiama kaip natūrali inovacijų proceso dalis. Pirmasis produktas, verslo modelis ar pasirinkta rinka nebūtinai pasiteisina, tačiau tai laikoma ne galutine nesėkme, o vertinga pamoka, leidžiančia tobulinti sprendimą, keisti kryptį ir ieškoti geresnio produkto bei jo atitikties rinkos poreikiams.
Vaizdžiai tariant, smulkiojo verslo istorija dažniau primena filmą, kuriame nuo pat pradžių siekiama nuosekliai išvystyti vieną sėkmingą siužetą. Tuo tarpu startuolio kelias labiau panašus į serialą – su skirtingais sezonais, netikėtais siužeto posūkiais ir ne vienu bandymu, kol atrandama sėkmės formulė.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad abi verslo formos yra vienodai reikšmingos ekonomikai. Smulkusis verslas kuria darbo vietas, užtikrina gyvybingas bendruomenes ir dažnai siūlo geriau, patogiau ar arčiau kliento teikiamas paslaugas bei produktus. Tuo metu startuoliai kuria sprendimus, apie kurių poreikį šiandien dar net nesusimąstome, tačiau rytoj jie gali tapti neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi.
About the Author
