Lietuvoje slyvas įprasta valgyti šviežias, iš jų virti uogienes ar kompotus, kepti pyragus, tačiau kitų šalių virtuvėse jų panaudojimas gerokai įvairesnis. Slyvos tampa virtinukų įdaru, padažų prie mėsos pagrindu ir net padeda subalansuoti sodresnių patiekalų skonį. „Iki“ ekspertai pasakoja, kuo skiriasi šiuo metu parduotuvėse esančios slyvų veislės ir siūlo pasidairyti, kaip šis sezoninis vaisius ruošiamas kitose pasaulio virtuvėse.
„Rugpjūčio pradžioje slyvos pasiekia derliaus piką – šiuo metu jų pasiūla yra didžiausia, o vaisiai pasižymi geriausiomis skoninėmis savybėmis. Todėl būtent dabar pirkėjams galime pasiūlyti ir įvairesnį skirtingų veislių slyvų pasirinkimą. Šiuo metu jos į mūsų parduotuves atkeliauja iš Ispanijos ir Moldovos – regionų, kuriuose dabar pats slyvų derliaus metas. Bendradarbiaudami su skirtingų šalių augintojais galime atrinkti šviežias, kokybiškas slyvas ir kartu pasirūpinti, kad sezono metu pirkėjai jų galėtų įsigyti pigiau“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.
Mėlynos, raudonos ar geltonos – kurią slyvą rinktis?
Šiuo metu „Iki“ vaisių ir daržovių skyriuje galima rasti net kelias skirtingas slyvų veisles. Iš Moldovos atkeliaujančios „Lepotica Stanley“ – viena populiariausių slyvų veislių pasaulyje. Jas nesunku atpažinti iš mėlynos spalvos ir pailgos formos. Gelsvai žalias minkštimas yra sultingas, saldus, tačiau turi ir švelnios rūgštelės.
„Lepotica Stanley“ laikomos itin universaliomis slyvomis – jas galima valgyti šviežias, džiovinti, naudoti desertams, virti uogienes ar kompotus, konservuoti. Šios veislės slyvos taip pat gerai išlaiko savo savybes transportuojamos, todėl yra plačiai paplitusios įvairiose pasaulio šalyse“, – sako „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.
Pasak jos, visai kitokios išvaizdos – iš Ispanijos atkeliaujančios „Fortuna“. Tai japoniško tipo slyvos, išsiskiriančios dideliu dydžiu, apvalia forma ir tamsiai raudona odele. Jų minkštimas šviesiai oranžinis ar gelsvas, sultingas, tvirtas ir švelnios tekstūros. Skonis saldus, tačiau švelnesnis nei kai kurių kitų raudonųjų slyvų. Ispanijos Mursijos regione auginamos „Fortuna“ prinoksta apie liepos vidurį. Jas galima valgyti šviežias, naudoti desertams ir salotoms, taip pat gali suteikti ypatingą prieskonį orkaitėje kepamai mėsai ar žuviai.
„Dar viena Ispanijoje auginama japoniško tipo veislė – geltonosios „Golden Globe“. Šios slyvos prinoksta maždaug savaite vėliau nei „Fortuna“, jų minkštimas tvirtas, o skonis – saldus, sultingas ir švelniai primenantis medų. Dėl to jas ypač tinka valgyti šviežias ar naudoti desertams. Be to, „Golden Globe“ gerai laikosi sandėliuojamos“, – pasakoja J. Sabaitienė.
Slyva, bulvės ir džiūvėsėliai – derinys, kuris gali nustebinti
Moldovoje, kaip ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, populiarūs găluște cu prune – slyvų kukuliai. Dažniausiai jie gaminami iš virtų bulvių ir miltų tešlos, į kurios vidų dedama šviežia slyva. Tačiau skirtinguose receptuose tešla ruošiama ir be bulvių – pavyzdžiui, iš miltų, vandens ir kiaušinių.
„Išvirti kukuliai apvoliojami svieste paskrudintuose džiūvėsėliuose, dažnai gardinami cukrumi ir cinamonu. Šiam patiekalui ypač tinka gerai sunokusios, saldžios, tačiau šiek tiek rūgštelės turinčios slyvos – termiškai apdorojamos jos suminkštėja, o jų sultys ir skonis lieka tešlos viduje. Tad tai gali būti būdas panaudoti iš Moldovos atkeliaujančias „Lepotica Stanley“ slyvas, kurių saldumą papildo švelni rūgštelė, pasakoja“, –„Iki“ šefė Jolita Tamoševičienė.
Ispanijoje slyvos derinamos ir su kiauliena
Dar vieną netikėtą slyvų panaudojimo būdą galima atrasti Ispanijos virtuvėje. Čia jos naudojamos ne tik saldiems patiekalams – vienas iš pavyzdžių yra lomo de cerdo en salsa de ciruela, arba kiaulienos nugarinė slyvų padaže. Ruošiant šį patiekalą slyvos tampa padažo pagrindu ir suteikia mėsai saldžiarūgščio skonio.
„Slyvos puikiai dera su kiauliena, nes jų saldumas ir rūgštelė padeda subalansuoti sodresnį mėsos skonį. Kaitinamos slyvos suminkštėja, jų skonis tampa intensyvesnis, todėl iš jų galima paruošti tirštą padažą. Ispanijoje galima rasti įvairių šio patiekalo versijų – slyvos derinamos su čiobreliais, nealkoholiniu vynu, česnakais ir kitais prieskoniais. Vasarą šį derinį galima pritaikyti ir griliui – kiaulienos nugarinę iškepti ant grotelių, o slyvų padažą paruošti atskirai“, – pasakoja J. Tamoševičienė.
Norintiems slyvas išbandyti ne tik įprastuose desertuose, J. Tamoševičienė dalijasi dviem receptais – Moldovoje populiariais slyvų kukuliais ir ispaniška kiaulienos nugarine slyvų padaže.
Slyvų kukuliai su cinamonu
Ingredientai (5 porcijoms): 500 g miltų, 15 slyvų, 50 ml aliejaus, žiupsnelio druskos, 2 kiaušinių, 100 g sviesto, 500 ml vandens, 40 g džiūvėsėlių, 20 g cinamono, 200 g cukraus.
Gaminimas. Slyvas nuplaukite, įpjaukite išilgai ir atsargiai išimkite kauliukus, neatskirdami slyvų puselių. Sudėkite slyvas į dubenį, apibarstykite dalimi cukraus ir cinamono.
Puode užvirinkite 500 ml vandens su aliejumi ir žiupsneliu druskos. Vandeniui užvirus, suberkite miltus ir nuolat maišykite, kad masė nepriliptų prie puodo kraštų. Kai tešla taps vientisa, leiskite jai šiek tiek atvėsti. Tuomet po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išmaišydami.
Paruoštą tešlą padalykite į tris dalis. Kiekvieną dalį rankomis suformuokite į pailgą ritinėlį ir supjaustykite į penkis vienodo dydžio gabalėlius. Lengvai sudrėkintomis rankomis kiekvieną tešlos gabalėlį suplokite, į vidurį dėkite po slyvą ir apgaubkite ją tešla, suformuodami kukulį.
Puode užvirinkite vandenį ir kukulius virkite ant vidutinės kaitros po maždaug 10 minučių.
Keptuvėje paskrudinkite džiūvėsėlius ir sumaišykite juos su nuo slyvų likusiu cukraus bei cinamono mišiniu. Išvirtus slyvų kukulius pirmiausia apvoliokite tirpintame svieste, o tuomet – skrudintuose džiūvėsėliuose.
Kukulius galima patiekti tiek šiltus, tiek atvėsusius – vienus arba su grietine ir uogiene.
Grilyje kepta kiaulienos išpjova su šviežių slyvų padažu
Ingredientai (4 porcijoms): apie 700 g kiaulienos išpjovos, 450 g šviežių slyvų, 1 nedidelio svogūno, 3 v. š. alyvuogių aliejaus, 120 ml nealkoholinio baltojo vyno, 60 ml vandens, 1 šakelės šviežio rozmarino, druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.
Gaminimas. Kiaulienos išpjovą perpjaukite į dvi panašaus dydžio dalis, apšlakstykite dalimi alyvuogių aliejaus, pagardinkite druska bei pipirais ir palikite apie 30 minučių pastovėti. Slyvas perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus ir supjaustykite skiltelėmis, svogūną smulkiai supjaustykite.
Kiaulieną dėkite ant gerai įkaitinto grilio ir apkepkite iš visų pusių. Tuomet perkelkite į mažesnės kaitros zoną ir kepkite, kartkartėmis apversdami, kol mėsa iškeps. Nuėmę nuo grilio palikite apie 5 minutes pailsėti.
Kol kepa mėsa, keptuvėje įkaitinkite likusį alyvuogių aliejų, suberkite svogūną ir kepkite apie 3 minutes. Sudėkite slyvas ir kepkite dar apie 2 minutes. Supilkite nealkoholinį baltąjį vyną ir vandenį, įdėkite rozmarino šakelę ir troškinkite, kol slyvos suminkštės.
Iš padažo išimkite rozmarino šakelę, o likusias slyvas su skysčiu sutrinkite iki vientisos konsistencijos. Jei norite visiškai glotnaus padažo, pertrinkite jį per sietelį. Patiekite su supjaustyta kiauliena.
About the Author
