Šią vasarą „SmartPosti“ darbuotojams siuntose teko aptikti ir musių lervų bei sliekų žvejybai, ir gyvūnams šerti skirtų tarakonų ar vabalų. Nors gyvi masalai ir gyvūnų pašaras parduodami legaliai, nei per paštomatus, nei naudojantis įprastomis kurjerių paslaugomis jų siųsti negalima, o draudžiamų siųsti daiktų sąrašas apima ir gerokai daugiau iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodančių produktų.
„SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje Vaidotas Kirkickas pabrėžia, kad gyvi organizmai siuntose kelia daugybę logistinių, estetinių ir higienos problemų. Pasak jo, gyvų vabzdžių siuntimas draudžiamas ne be priežasties – net ir kruopščiai supakuoti jie gali netyčia ištrūkti iš pakuotės ir apsunkinti siuntų tvarkymo procesus. Tai ypač aktualu siunčiant gyvus masalus, pavyzdžiui, musių lervas.
„Siuntų bendrovių infrastruktūra nėra pritaikyta gabenti jokiems gyviems organizmams – gyvūnams, paukščiams ar žuvims – nesvarbu, ar jie skirti auginti, žvejybai, ar šerti kitiems gyvūnams. Per paštomatus ar kurjerius taip pat negalima siųsti ir gyvų augalų“, – sako V. Kirkickas, prisimindamas, kad prieš dvejus metus Lietuvoje netgi pasitaikė atvejų, kuomet „SmartPosti“ darbuotojai siuntoje aptiko siunčiamus egzotinius gyvūnus.
„Dažnai žmonės mano, kad draudžiamų siųsti daiktų sąrašas yra perteklinis, tačiau realybė rodo ką kita. Per pastaruosius metus terminaluose teko susidurti ir su iš siuntos pabėgusiu pitonu, ir su leopardiniu gekonu, o Estijoje – su iš siuntos ištrūkusiu bičių aviliu. Tokie atvejai yra reti, tačiau jie aiškiai parodo, kodėl gyvų gyvūnų siuntimas nėra leidžiamas. Tokiose situacijose kyla rizika ne tik gyvūnų gerovei, bet ir darbuotojų saugumui bei kitų siuntų apsaugai. Svarbu žinoti, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti taikoma atsakomybė, o dėl incidento patirtos išlaidos gali būti išieškomos iš siuntėjo“, – sako „SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje.
Draudžiami įstatymais
Oficialiame Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamų siųsti daiktų sąraše taip pat yra greitai gendantys maisto produktai, biologinės ir infekcinės, radioaktyvios, sprogios, ėsdinančios, toksiškos bei degios medžiagos arba tokiomis galinčios tapti, paveiktos itin žemos ar itin aukštos temperatūros. Paštomatais ar per kurjerius taip pat negalima siųsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ginklų ir jų dalių bei šaudmenų.
„Tais atvejais, kai daiktas yra visiškai legalus vienoje valstybėje, bet draudžiamas kitoje, jo per siuntų tarnybą siųsti taip pat negalima. Pavyzdžiui, Lietuvoje pilnametis asmuo gali visiškai teisėtai įsigyti pipirinių dujų balionėlį savigynai. Tuo tarpu Švedijoje toks balionėlis jau laikomas ginklu, todėl fiziniam asmeniui jo siųsti negalima – tokiam daiktui įvežti ir turėti Švedijoje reikalingas specialus leidimas. O Jungtinėje Karalystėje toks savigynai skirtas balionėlis apskritai yra draudžiamas“, – pavyzdį pateikia V. Kirkickas.
Jis pabrėžia, kad visos minėtame oficialiame sąraše esančios medžiagos yra kažkuo pavojingos: gali sukelti gaisrą, sprogimą, cheminį nudegimą, apnuodyti, paskleisti infekciją ar kitu būdu kelti realų pavojų kurjerių, siuntų terminalų darbuotojų, siuntų adresatų bei aplinkinių žmonių sveikatai ar net gyvybei.
Vadovaujantis „SmartPosti“ taisyklėmis, taip pat negalima siųsti ir grynųjų pinigų, banko kortelių, monetų, tauriųjų metalų, brangakmenių, vertybinių popierių, obligacijų, asmens ir kelionės dokumentų, leidimų bei kitų specialų statusą suteikiančių dokumentų.
„Gali būti ribojamas ir tam tikrų skysčių siuntimas, nes jie iš nesandarios arba nuo smūgių neapsaugotos talpos gali išsilieti ir sugadinti kitus siuntinius ar rūšiavimo įrangą. Visus aštrius daiktus siųsti galima tik naudojant specialią apsauginę pakuotę, kuri garantuoja, kad įrankio ar kito daikto smaigalys nepradurs dėžės ir nesužalos žmonių“, – pasakoja V. Kirkickas.
Draudimai gali skirtis
Atskiros siuntų bendrovės gali turėti ir daugiau papildomų daiktų, draudžiamų siųsti konkrečiai jų paštomatais ar per savo kurjerius. Pavyzdžiui, kai kurios siuntimui nepriima baterijų, magnetų, tabako, dūmų detektorių, medžioklės trofėjų, įvairių baliklių bei dažų, gėrimų, kuriuose alkoholio koncentracija viršija 70 proc. ir netgi nagų lako.
„Konkrečios siuntų bendrovės reikalavimai gali priklausyti ir nuo atskiro produkto sudėties, koncentracijos, kiekio ir netgi pakuotės, todėl, kilus abejonių, geriau iš anksto pasitikslinti pasirinkto vežėjo taisykles ir įsitikinti, kad planuojamas siųsti daiktas nepatenka į draudžiamųjų sąrašą“, – perspėja V. Kirkickas.
Pasak jo, prieš siunčiant bet kokią siuntą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar daiktas dėl savo savybių potencialiai gali kelti pavojų, pažeisti kitas siuntas ar sukelti nepatogumų transportavimo metu. Ekspertas primena, kad kai kuriais atvejais tokio daikto įprasta siuntų pervežimo paslauga siųsti negalima, arba jam gali būti taikomi specialūs siuntimo ir įpakavimo reikalavimai.
„Tai, ką galima laisvai įsigyti ir siųsti Lietuvoje, nebūtinai leidžiama importuoti į kitą šalį. Todėl prieš ruošiant tarptautinę siuntą, jos teisėtumą reikėtų tikrinti itin atidžiai – ne vien konkretaus vežėjo puslapyje, bet ir tos šalies muitinės bei pašto tarnybose“, – pataria V. Kirkickas.
About the Author
