Rugpjūčio 31 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė perdozavimo žinomumo diena. Ši diena skirta priminti apie skaudžias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes, atkreipti dėmesį į perdozavimo problemą, mažinti su ja susijusią stigmą ir skatinti veiksmus, galinčius padėti išsaugoti žmogaus gyvybę.
Taip pat tai diena, kai prisimenami žmonės, netekę gyvybės dėl psichoaktyviųjų medžiagų perdozavimo, jų artimieji ir draugai. Kartu tai priminimas, kad pagalba žmogui, susiduriančiam su priklausomybe ar žalingu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, turi būti prieinama ir paremta pagarba, supratimu bei mokslu grįstomis priemonėmis.
Perdozavimo riziką didina skirtingų medžiagų vartojimas kartu
Perdozavimo rizika ypač didėja vartojant ar maišant kelias psichoaktyviąsias medžiagas. Europoje vis daugiau mirčių, siejamų ne su vienos konkrečios medžiagos vartojimu, o su kelių medžiagų kombinacijomis – narkotikais kartu su alkoholiu ar psichotropiniais vaistais, pavyzdžiui, benzodiazepinais.
Nors Europoje didelė dalis mirčių vis dar siejama su opioidų vartojimu, įvairiose šalyse vis didesnę reikšmę turi ir kiti naujai sukurti opioidai bei stimuliantai. Baltijos šalyse ypatingą susirūpinimą kelia itin stipraus poveikio nauji sintetiniai opioidai, tarp jų karfentanilis, nitazeno ir orfino tipo opioidai.
Lietuvoje 2023 m. nustatyti 74 mirties atvejai, kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Nors šis skaičius buvo mažesnis nei 2022 m., jis išliko didesnis nei 2018–2021 m. laikotarpiu. Ypač skaudu tai, kad 2023 m. buvo užregistruotos ir dvi nepilnamečių mirtys, kurias sukėlė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas.
2023 m. karfentanilis buvo aptiktas 29 asmenų, mirusių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, organuose ir biologiniuose skysčiuose. Šešiuose mirties atvejuose nustatytas sintetinis katinonas 3-CMC, dviejuose iš jų – kartu su karfentaniliu. Šie duomenys dar kartą parodo, kad medžiagų stiprumas ir jų deriniai gali kelti ypač didelę grėsmę žmogaus gyvybei.
Žinoti, kaip atpažinti perdozavimą, gali būti gyvybiškai svarbu
Perdozavimo atveju kiekviena minutė yra svarbi. Ypač svarbu, kad žmonės, esantys šalia psichoaktyviąsias medžiagas vartojančio asmens, gebėtų atpažinti pavojingus požymius ir žinotų, kaip elgtis.
Galimi opioidų perdozavimo požymiai:
- žmogus yra be sąmonės ir nereaguoja į aplinkos dirgiklius;
- kvėpavimas yra labai lėtas, retas arba jo visai nėra;
- žmogus gali garsiai šniokšti, gargaliuoti ar „knarkti“;
- žmogus yra išblyškęs;
- mėlynuoja lūpos, rankos ar kojos.
Svarbu žinoti, kad perdozavimas ne visada įvyksta staiga. Ypač vartojant ar maišant kelias medžiagas, mirtis gali ištikti ir praėjus kelioms valandoms po jų vartojimo.
Jeigu žmogus nereaguoja ir įtariamas perdozavimas, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
Jeigu žmogus kvėpuoja, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, jį reikėtų paguldyti į stabilią padėtį ant šono. Įtariant opioidų perdozavimą ir turint naloksono, jį reikia panaudoti pagal gautus nurodymus.
Naloksonas – priemonė, galinti išgelbėti gyvybę
Naloksonas yra vaistas, laikinai blokuojantis opioidų poveikį ir galintis sustabdyti opioidų perdozavimo sukeltus požymius. Tačiau jo poveikis yra laikinas, todėl net ir panaudojus naloksoną būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą ir stebėti žmogaus būklę. Perdozavimo požymiai gali atsinaujinti.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre (RPLC) vykdoma opioidų perdozavimo prevencija: žmonėms teikiamos konsultacijos apie perdozavimo prevenciją ir pirmąją pagalbą, išduodamas naloksonas.
Svarbu, kad apie naloksoną ir pirmąją pagalbą žinotų ne tik psichoaktyviąsias medžiagas vartojantys žmonės, bet ir jų artimieji, draugai bei kiti asmenys, galintys atsidurti šalia perdozavimo situacijos. RPLC duomenimis, trimis iš keturių perdozavimo atvejų žmogus būna ne vienas, todėl šalia esančio žmogaus žinios ir gebėjimas tinkamai sureaguoti gali būti lemiami.
Pagalba prasideda nuo žmogaus, o ne nuo pasmerkimo
Tarptautinė perdozavimo žinomumo diena taip pat primena apie stigmos problemą. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų turintys žmonės dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu, kuris gali tapti viena iš priežasčių nesikreipti pagalbos.
Todėl svarbu kurti aplinką, kurioje žmogus galėtų kreiptis pagalbos nebijodamas pasmerkimo. Priklausomybė ir žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra problemos, kurioms reikalingos profesionalios sveikatos ir socialinės paslaugos, o ne atstūmimas.
Mirčių nuo perdozavimo galima išvengti. Tam reikalingas visų įsitraukimas – nuo veiksmingos prevencijos ir gydymo iki žalos mažinimo priemonių, pagalbos prieinamumo ir visuomenės gebėjimo atpažinti pavojingą situaciją bei tinkamai į ją sureaguoti.
Tarptautinę perdozavimo žinomumo dieną prisiminkime: už kiekvieno skaičiaus statistikoje yra žmogus, šeima ir artimieji. O laiku suteikta pagalba gali tapti riba tarp tragedijos ir išgelbėtos gyvybės.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagalba žmonėms, žalingai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centruose ir žemo slenksčio kabinetuose.
Žemo slenksčio paslaugų vietas ir kontaktus galima rasti RPLC interneto svetainėje:
Žemo slenksčio paslaugos ir kontaktai
Jeigu žmogus yra be sąmonės ar įtariate perdozavimą – nedelskite ir skambinkite 112.
Informacija parengta remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Respublikinio priklausomybės ligų centro informacija.
About the Author
