Technologinė konkurencija, mokslinių tyrimų saugumas ir mokslo diplomatija per pastaruosius metus iš akademinės darbotvarkės persikėlė į valstybių užsienio, ekonomikos ir saugumo politiką. Spalio 19–23 dienomis Vilniuje vyksianti tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026“ šiuos klausimus nagrinės per penkis skirtingus renginius, jungiančius Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos, diplomatijos bei inovacijų bendruomenes.
Šių metų savaitės kontekstas – ypač konkretus. Lietuva rengiasi 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, o Europa tuo pat metu ieško atsakymų, kaip išlaikyti mokslo atvirumą didėjančios geopolitinės įtampos sąlygomis, stiprinti technologinį konkurencingumą ir apsaugoti strategiškai svarbias žinias bei mokslinių tyrimų infrastruktūrą.
Pernai pirmoji „(re)SEARCH“ savaitė gyvai ir per tiesiogines transliacijas pasiekė apie pusantro tūkstančio žmonių, o jos turinys socialiniuose tinkluose – dar dešimtis tūkstančių vartotojų. Pirmosios savaitės atmosferą, renginių akimirkas ir dalyvių įžvalgas galima prisiminti 2025 m. „(re)SEARCH“ vaizdo įraše.
„Mokslo klausimai šiandien vis glaudžiau susiję su valstybės konkurencingumu, saugumu, technologine pažanga ir tarptautiniais ryšiais. Pernykštė „(re)SEARCH“ savaitė parodė, kad toks pokalbis aktualus ne tik mokslo bendruomenei – jis sutelkė politikos, verslo, viešojo sektoriaus ir tarptautinių partnerių dėmesį. Šiemet norime šį dialogą tęsti ir plėsti, ypač Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai“, – sako laikinasis Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas prof. Juozas Augutis.
Mokslo diplomatija – nuo sąvokos iki valstybės interesų
Spalio 20 d. vyksiančiame Lietuvos mokslo forume mokslo diplomatija bus nagrinėjama kaip praktinis valstybės įrankis – padedantis kurti tarptautines partnerystes, stiprinti Lietuvos pozicijas Europos mokslo erdvėje ir atverti mokslininkams prieigą prie tarptautinių tinklų bei infrastruktūrų.
Forume bus aptariama ir Lietuvos vieta besikeičiančioje Europos mokslo politikoje. Artėjantis pirmininkavimas ES Tarybai suteikia Lietuvai progą ne tik administruoti europinę darbotvarkę, bet ir kelti klausimus, kurie svarbūs pačiai Lietuvos mokslo sistemai – nuo tarptautinio bendradarbiavimo iki mokslinių tyrimų saugumo ir konkurencingumo.
Tai keičia ir patį požiūrį į mokslo diplomatiją. Ji vis mažiau reiškia vien akademinius mainus ir vis labiau – ilgalaikių ryšių, pasitikėjimo ir strateginių partnerysčių kūrimą.
Kai mokslinis atradimas turi išeiti iš laboratorijos
Spalio 21 d. Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forume dėmesys kryps į tai, kaip mokslinės žinios tampa technologijomis, o tarptautinis bendradarbiavimas kuria prielaidas naujoms technologinėms partnerystėms ir bendriems inovacijų projektams.
Forume bus kalbama apie Lietuvos ir JAV ryšius biotechnologijų, lazerių, kosmoso ir kitose aukštųjų technologijų srityse bei apie sąlygas, reikalingas tam, kad mokslinis potencialas būtų panaudotas kuriant konkurencingas technologijas ir stiprinant abiejų valstybių mokslinius bei technologinius gebėjimus.
Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumą organizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, partneris – Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).
Atviras mokslas – bet ne be rizikų
Spalio 22 d. tarptautinėje konferencijoje dėmesys bus skiriamas mokslinių tyrimų saugumui ir geopolitinių rizikų valdymui.
Atvirumas, dalijimasis duomenimis ir tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinos šiuolaikinio mokslo sąlygos. Tačiau dalis žinių, technologijų ar mokslinių tyrimų infrastruktūros gali turėti ne tik akademinę, bet ir ekonominę ar strateginę vertę. Todėl universitetams, tyrimų centrams ir valstybės institucijoms vis dažniau tenka spręsti, kaip išlaikyti atvirą mokslą kartu atsakingai valdant su juo susijusias rizikas.
Konferencijoje ši problema bus nagrinėjama per konkrečius klausimus – institucijų atsakomybę, tarptautinių partnerysčių rizikas, jautrių duomenų ir technologijų apsaugą bei atsparumą geopolitiniam spaudimui.
Dešimtmetį kuriama Lietuvos ir Japonijos mokslo partnerystė
„(re)SEARCH 2026“ prasidės spalio 19 d. renginiu, skirtu Lietuvos ir Japonijos mokslinio bendradarbiavimo programos dešimtmečiui.
Šis bendradarbiavimas leidžia į tarptautines mokslo partnerystes pažvelgti ilgesnėje perspektyvoje. Jų vertė matuojama ne vien bendrų projektų skaičiumi, bet ir tuo, ar per daugelį metų susiformuoja tvarūs tyrėjų ryšiai, naujos bendros temos ir gebėjimas bendradarbiavimą tęsti pasibaigus vienam finansavimo etapui.
Savaitę spalio 23 d. užbaigs prof. Vytauto Nekrošiaus paskaita „Konstitucija kaip vertybė“, papildysianti „(re)SEARCH 2026“ programą teisės, valstybės ir vertybių perspektyva.
Penkios „(re)SEARCH 2026“ dienos:
- Spalio 19 d. – Lietuvos ir Japonijos mokslinio bendradarbiavimo programos 10-mečiui skirtas renginys.
- Spalio 20 d. – Lietuvos mokslo forumas „Kai mokslas tiesia tiltus“
- Spalio 21 d. – Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumas
- Spalio 22 d. – konferencija „Tarpdisciplininis požiūris į mokslinių tyrimų saugumą geopolitinėms rizikoms valdyti ir atspariai visuomenei kurti“
- Spalio 23 d. – prof. Vytauto Nekrošiaus paskaita „Konstitucija kaip vertybė“.
Išsamią informaciją apie „(re)SEARCH 2026“ renginius galima rasti čia.
Tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ organizatorius – LMT. Organizaciniai partneriai: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos mokslų akademija.
Informacinis partneris – LRT.lt ir LRT PLIUS
About the Author
