Lietuvoje santuokų sudaroma vis mažiau, tačiau būsto poreikis dėl to neslopsta – jį kartu įsigyja ir daug nesusituokusių porų. Tokiais atvejais dažniausiai imama bendra būsto paskola, tačiau santykiams nutrūkus, gali prasidėti sudėtingi ginčai: kam ir kokia būsto dalis priklauso, ką daryti, jei vienas partneris į jį investavo daugiau, ir kas toliau mokės paskolą. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, tokių ginčų galima išvengti dar prieš įsigyjant būstą.
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad santuokų Lietuvoje mažėja: 2015 m. jų buvo sudaryta apie 22 tūkst., o 2025 m. – apie 13 tūkst., arba beveik 41 proc. mažiau.
„Šiais laikais visiškai įprasta nesusituokus kartu įsigyti būstą, kurti šeimą ir auginti vaikus. Nuo 2021 m. iki dabar „Realco“ projektuose maždaug kas penktas dviese įsigytas būstas buvo pirktas nesusituokus. Skirtumai matomi ir tarp projektų: pavyzdžiui, prestižiniame „Algirdo 3“ projekte tarp dviese pirkusių klientų nesusituokusių buvo apie 8 proc., o vidutinės klasės projekte „Prie Vilnelės“ – 22 proc.“ – sako M. Chmieliauskas.
Vis dėlto advokatas dr. Arvydas Budnikas pabrėžia, kad tokiais atvejais didžiausia klaida – iš anksto nesusitarti, kaip būtų sprendžiami nesutarimai. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad, nesusituokusiai porai išsiskyrus, vienas bendraturtis lieka gyventi būste, tačiau nenori išpirkti kito dalies ar mokėti kompensacijos.
„Būna ir taip, kad vienas partneris sumoka beveik visą pradinį įnašą ar didesnę paskolos dalį, tačiau turtas įregistruojamas lygiomis dalimis. Jei nėra rašytinio susitarimo dėl skirtingų investicijų, išsiskyrus gali prasidėti ilgas ginčas dėl jų kompensavimo“, – dalijasi advokatas.
Būstas su sutuoktiniu ar sugyventiniu: skirtumai
A. Budnikas pastebi, kad ginčai dažniausiai kyla ne perkant būstą, o vėliau – išsiskyrus, netekus darbo ar pasikeitus planams. Jis paaiškina, kad santuokoje už bendras lėšas įsigytas būstas paprastai laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl skyrybų atveju dalijamas po lygiai, nepriklausomai nuo to, kieno vardu registruotas.
„Jei būstas pirktas su paskola, įsipareigojimai bankui taip pat lieka bendri. Skyrybų atveju būstą ir paskolą dažniausiai perima vienas sutuoktinis, kitam išmokėdamas kompensaciją, arba turtas parduodamas, padengiama paskola ir likusi suma padalijama po lygiai“, – nurodo advokatas.
Jis priduria, kad didesnį indėlį įnešęs sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos, tačiau turi įrodyti, kad bendram turtui naudojo asmenines lėšas – paveldėtas, gautas dovanų ar turėtas iki santuokos. Kitos lėšos paprastai laikomos bendromis.
Pasak A. Budniko, nesusituokusių porų atveju situacija – kitokia. Teisiškai jie laikomi tiesiog bendraturčiais, o būstas – bendrąja daline nuosavybe. Kiekvienam priklauso pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta dalis, pavyzdžiui, ½ ar ⅓.
„Santykiams nutrūkus būstas dalijamas pagal sutartyje nustatytas dalis. Jei jos nenurodytos, laikoma, kad jos yra lygios. Taigi, jei vienas partneris investavo daugiau, pavyzdžiui, sumokėjo didesnį pradinį įnašą ar daugiau paskolos įmokų, norėdamas gauti atitinkamą kompensaciją savo didesnį indėlį jis turės įrodyti teisme“, – aiškina advokatas.
Svarbiausia – susitarti dar prieš perkant NT
A. Budnikas atkreipia dėmesį, kad bendraskolių nesutarimai jų įsipareigojimų bankui nekeičia. Jei jie atsako solidariai, vienam nustojus mokėti paskolą, bankas įmokų gali reikalauti iš kito, nepaisant jų tarpusavio susitarimo.
„Todėl prieš įsigyjant būstą rekomenduočiau raštu susitarti dėl esminių dalykų: kiek turto priklausys kiekvienam, kas kiek prisidės prie pradinio įnašo, paskolos ir remonto bei kas nutiks, jei vienas nebenorės ar nebegalės vykdyti įsipareigojimų. Tai padės išvengti ilgų ir brangių teisminių ginčų“, – pataria advokatas.
Jei bendraturčiams susitarti nepavyksta, pasak A. Budniko, norintis pasitraukti gali savo NT dalį parduoti, tačiau pirma tokiomis pačiomis sąlygomis ją turi pasiūlyti kitam bendraturčiui. Šis per mėnesį turi apsispręsti, ar dalį išpirks. Jei turto parduoti nepavyksta, galima kreiptis į teismą dėl atsidalijimo: jei turto fiziškai neįmanoma padalyti į atskiras dalis, dažniausiai NT paliekamas jame gyvenančiam asmeniui, o kitam priteisiama piniginė kompensacija.
M. Chmieliausko teigimu, perkant naujos statybos būstą iš patikimo vystytojo pirkėjas gauna skaidrų sandorio procesą, aiškią nuosavybės struktūrą ir tvarkingus objekto dokumentus. Tačiau tai neišsprendžia pirkėjų tarpusavio santykių – kokiomis dalimis jiems priklausys turtas ar kaip jie pasidalys finansinius įsipareigojimus.
„Kai būstas perkamas dviese, daug dėmesio skiriama jo kainai, paskolai, įrengimui, tačiau ne visada pagalvojama, kas nutiktų pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Todėl dar prieš sandorį verta aiškiai apsibrėžti, kam kokia būsto dalis priklausys, kaip bus dalijamos išlaidos – kas mokės paskolą, prisidės prie remonto – ir kaip būtų elgiamasi vienam panorus pasitraukti ar nebegalint vykdyti įsipareigojimų. Apie tai paprasčiau susitarti iš anksto, o ne pačiame ginčo įkarštyje“, – akcentuoja „Realco“ pardavimų direktorius.
„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
About the Author
