Nuo pirmosios būsto apžiūros iki paskolos sutarties pasirašymo poros priima dešimtis sprendimų. Vis dėlto vienas svarbiausių jų turėtų būti aptariamas dar gerokai prieš apsilankant banke – ar abu vienodai supranta, ką reiškia ilgalaikis finansinis įsipareigojimas. „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovėpataria, kokius penkis klausimus poroms reikėtų aptarti dar prieš įžengiant į banką.
1. Ar abu vienodai vertiname savo finansinę situaciją?
Pirmasis žingsnis – atvirai įvertinti bendrą finansinį paveikslą. Pasak L. Žukovės,svarbu aptarti ne tik gaunamas pajamas, bet ir turimus finansinius įsipareigojimus, santaupas, reguliarias išlaidas bei finansinius tikslus.
„Poros dažnai daug kalba apie būsimo būsto vietą, dydį ar interjerą, tačiau gerokai mažiau apie savo finansinius įpročius. Kuo aiškiau abu supranta vienas kito situaciją ir lūkesčius, tuo lengviau priimti sprendimą dėl paskolos dydžio ir mėnesinių įmokų“, – sako L. Žukovė.
Ji akcentuoja, kad bankas vertina abiejų bendraskolių finansinę padėtį, todėl iš anksto įsivertinus savo galimybes galima planuoti tiksliau ir išvengti nusivylimų.
2. Kaip dalinsimės mėnesio įmokas?
Atsakomybė už būsto paskolą tenka abiem bendraskoliams, tad svarbu aptarti, kaip tarpusavyje dalintis finansinius įsipareigojimus ir kitas su būstu susijusias išlaidas.
„Svarbu, kad mėnesio įmokų pasidalijimas atitiktų realias abiejų partnerių finansines galimybes. Jei vienam paskolos našta tampa neproporcingai didelė, ilgainiui gali būti sunkiau ne tik padengti kasdienes išlaidas, bet ir toliau kaupti santaupas ar siekti kitų finansinių tikslų. Todėl verta pasirinkti tokį modelį, kuris būtų tvarus visam paskolos laikotarpiui“, – pažymi „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė.
3. Ar turime finansinį rezervą?
Planuojant būsto įsigijimą nemažai dėmesio skiriama pradiniam įnašui, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti, kiek santaupų liks po sandorio.
L. Žukovė pataria neskirti visų sukauptų lėšų būsto pirkimui ir išlaikyti finansinį rezervą, kuris padėtų padengti bent kelių mėnesių būtinąsias išlaidas bei paskolos įmokas netikėtai sumažėjus pajamoms ar susidūrus su nenumatytais įvykiais.
„Vertinant pasirengimą būsto paskolai svarbu galvoti ne tik apie tai, ar pavyks gauti finansavimą, bet ir kaip namų ūkio biudžetas atrodys po sandorio. Jei visas santaupas tenka skirti pradiniam įnašui ir būsto įsigijimui, net ir nedideli netikėti finansiniai sukrėtimai gali tapti iššūkiu. Todėl finansinis rezervas yra ne mažiau svarbi pasirengimo būsto pirkimui dalis nei pats pradinis įnašas“, – pažymi L. Žukovė.
4. Kaip abu vertiname finansinę riziką?
Skirtingi žmonės nevienodai vertina finansinę riziką. Vienam partneriui gali atrodyti visiškai priimtina skolintis maksimalią įmanomą sumą ir didesnę pajamų dalį skirti paskolos įmokoms, o kitam svarbiau išlaikyti didesnį finansinį rezervą ir daugiau lankstumo kasdienėms išlaidoms ar taupymui.
Dėl šios priežasties L. Žukovėrekomenduoja prieš priimant sprendimą aptarti ne tik tai, kiek galima pasiskolinti, bet ir kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai abiem atrodo komfortiški.
„Svarbu ne tik tai, kiek bankas yra pasirengęs paskolinti, bet ir kokio dydžio finansinis įsipareigojimas yra tvarus pačiam namų ūkiui. Didesnė paskola gali leisti įsigyti brangesnį būstą, tačiau kartu sumažina finansinį lankstumą ateityje. Todėl verta ieškoti balanso tarp šiandienos poreikių ir galimybės ateityje išlaikyti stabilų biudžetą bei siekti kitų finansinių tikslų“, – akcentuoja ekspertė.
5. Ar apsvarstėme apie galimus gyvenimo pokyčius?
Būsto paskola dažniausiai tampa vienu ilgiausių finansinių įsipareigojimų gyvenime, todėl sprendimą verta vertinti ne tik per šiandienos pajamas, bet ir per ateities planus.
„Keičiantis gyvenimo etapams gali keistis ir namų ūkio biudžetas – dėl šeimos pagausėjimo, karjeros sprendimų ar kitų prioritetų. Vienu gyvenimo etapu svarbiausia gali būti kuo greičiau grąžinti paskolą, kitu – sukaupti daugiau lėšų vaikų poreikiams, investuoti ar planuoti kitus tikslus. Todėl būsto paskola turėtų būti tokia, kad leistų prisitaikyti prie šių pokyčių ir išlaikyti finansinį lankstumą“, – pabrėžia L. Žukovė.
About the Author
