Gyvenimas Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojui gastroenterologui Justui Biručiui ne kartą įrodė, kad didžiausios pergalės gimsta tada, kai kūnas nori pasiduoti, o širdis liepia judėti pirmyn. Šiandien dešimtis endoskopinių procedūrų ir operacijų per dieną atliekantis medikas, penkių asmenų šeimos tėvas, penkis maratonus ir triatloną įveikęs sportininkas mėgėjas yra gyvas pavyzdys, kaip nepalūžti po skaudžiausių likimo smūgių. Ligoninės bendruomenėje aktyvus gyvenimo būdas daugeliui yra prioritetas. Po baltais chalatais – ne vienas ligoninės gydytojas yra „susirgęs“ aistra sportui.
Lemtingos traumos ir mediko kelio pradžia
Dar mokydamasis Šiaulių Didždvario gimnazijoje, Justas Birutis savo ateitį planavo susieti su profesionaliu sportu. Vaikinas lankė imtynes ir atkakliai siekė aukštų rezultatų. Tačiau devintoje klasėje sporto salėje įvyko nelaimė – dėl per didelio krūvio treniruotės metu Justas patyrė sunkią stuburo traumą. Sekė sudėtinga operacija ir ilgas mokymosi namuose periodas.
Šiuo sunkiu laikotarpiu jaunuolį stipriai palaikė gimnazijos mokytojai, o ypač chemijos mokytoja ir auklėtoja Virginija Savickaitė, su kuria gydytojas šiltus ryšius palaiko iki šiol. Ilgi mėnesiai, praleisti tarp medikų, Justui tapo įkvėpimu. Matydamas jį gelbėjusius žmones, jis pats pajuto norą padėti kitiems. Nors giminėje gydytojų nebuvo, tėvai sūnaus pasirinkimą visiškai palaikė. Nepaisydamas skeptikų kalbų, kad be pažinčių įstoti neįmanoma, Justas vedinas didžiulio ryžto sėkmingai įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) Kaune.
„Mano gyvenimas – vienos avarijos“
Baigęs bendrosios medicinos studijas, J. Birutis nusprendė pasirinkti chirurgijos rezidentūrą. Jo mintyse jau buvo aiškus planas: grįžti į gimtuosius Šiaulius ir specializuotis endokrininėje chirurgijoje – operuoti skydliaukes. Tačiau likimas vėl viską apvertė aukštyn kojomis.
Justas pateko į kraupią autoavariją. Dėl patirtos traumos jis fiziškai nebegalėjo operuoti, todėl svajonę apie chirurgo skalpelį teko pamiršti. „Mano gyvenimas – vienos avarijos“, – šiandien su šypsena sako gydytojas, tačiau tuomet teko skubiai ieškoti alternatyvų. Justas pasirinko gastroenterologijos rezidentūrą, kur gilinosi ir į endoskopines žinias. Šiandien jis džiaugiasi šiuo posūkiu ir pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad pats Dievas jį nukreipė į endoskopijas, o savo dabartiniame darbe Šiauliuose jaučiasi laimingas.
Kova su savimi Trakų triatlone
Praėjusį birželį Justas išsikėlė naują iššūkį – įveikti olimpinę Trakų triatlono distanciją (1,5 km plaukimas, 40 km važiavimas dviračiu ir 10 km bėgimas) per 2 valandas ir 50 minučių. Varžybų dieną sportininkus vargino alinantis 30 laipsnių karštis. J. Birutis prisimena, kad didžiausiu varžovu tapo ne kilometrai, o vidinis balsas, po antrojo bėgimo rato nuolat kartojęs: „Gal, Justai, jau sustojam… pakaks?“
Šis triatlonas gydytojui turėjo ir gilią simbolinę reikšmę. Jis prisiminė dar vieną skaudžią praeities traumą: besiruošiant kitam įsvajotam triatlonui, treniruotės metu jį važiuojantį dviračiu partrenkė automobilis. Tuomet Justas buvo ištiktas komos, gulėjo Intensyviosios terapijos skyriuje ir patyrė ilgą reabilitaciją. Finišas Trakuose tapo asmeniniu įrodymu, kad visos sveikatos problemos jau praeityje.
Už šią pergalę gydytojas dėkoja savo treneriams Ruslanui Seitkalijevui (Šekatviliui) bei Robertui Suipiui, Šiaulių plaukimo centrui „Delfinas“ ir „S-Sportui“. Pati didžiausia padėka skirta žmonai Dagnei Birutei – už kantrybę, palaikymą ir gyvenimą tobuloje simbiozėje, kurioje vyro tikslai tampa bendrais šeimos tikslais.
Sportas – priešnuodis medicininiam stresui
Gydytojo kasdienybė itin intensyvi: darbas ligoninėse ir privačioje klinikoje trunka po 10–12 valandų per parą, o namuose laukia trys fantastiški vaikai. Norėdamas pabėgti nuo kasdienio streso ir įtampos, Justas atrado bėgimą ir jau yra įveikęs penkis maratonus.
Kad suderintų šeimą, darbą ir sportą, J. Birutis keliasi prieš penkias ryto. Kol miestas miega, jis spėja pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. 6 valandą ryto jo jau laukia plaukimo treniruotė „Delfino“ baseine, o po jos – įtempta darbo diena ligoninėje, kurioje kartais tenka atlikti ir dešimt procedūrų Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos operacinėje. Dviračiu Justas dažniausiai treniruojasi keliuose link Radviliškio ar Verbūnų, tačiau didžiausia jo aistra – Neringos takai, kur vos įlipus į keltą atitolsta visi rūpesčiai. Sportui gydytojui nėra blogo oro – praėjusią žiemą net per didžiausius šalčius jis nepraleido nei vienos treniruotės.
Mėgėjiškas sportas Justui Biručiui reikalingas ne dėl medalių, o dėl psichoemocinės būklės palaikymo. Judėjimas padeda lengviau valdyti emocijas ir stresą darbe. Bėgiodamas jis dažnai apgalvoja būsimas procedūras ar analizuoja padarytas klaidas, o namuose laisvą laiką skiria šeimai.
Gydytojui svarbiausia – saugumas ir disciplina
Kaip medikas, Justas į sportą žiūri atsakingai ir kritiškai. Triatlonuose ir maratonuose jis pastebi nepasiruošusių sportininkų, kurie rizikuoja savo sveikata ir po finišo guli be kvapo ant žolės. „Pirmą maratoną bėgdamas ir trenerio prašiau, kad ruoštų įveikti ne kuo greičiau, bet saugiai, kad po finišo galėčiau šypsotis“, – patirtimi dalijasi medikas.
Triatlonas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir griežtos disciplinos: būtina tiksliai žinoti, kada gerti ir kada valgyti. Jei organizmas jau jaučia troškulį ar alkį – vadinasi, pavėluota. Reikia preciziškai susidėlioti angliavandenių bei baltymų balansą.
Justas Birutis nesivaiko profesionalių pasiekimų – sportas jam yra asmeninis iššūkis ir būdas nugalėti save. Lapkričio mėnesį jo laukia naujas išbandymas – 50 kilometrų bėgimas iš Smiltynės į Nidą. Tai bus tikras šeimos maratonas: Justas bėgs, o žmona gydytoja anesteziologė reanimatologė Dagnė Birutė šalia važiuos elektriniu dviračiu, veždama maistą ir vandenį. Nors pati žmona nesportuoja, bet leidžia sportuoti vyrui – ir tai svarbiausia. Pritaria tėtės iššūkiams ir vaikai: dukrytė Uršulė visada laukia medalio, Juozapėlis visada gražius žodžius pasako, vyriausiasis Jonas jau eina savo keliu ir renkasi savo pomėgius. Tėčiui svarbiausia, kad vaikai rinktųsi tai, kas patiems patinka ir eitų savo keliu.
Nors gydytojas Justas Birutis dabar juokauja, kad jo gyvenimo kelias – vienos avarijos, bet dėl jų nebeišgyvena. Saugumo pamokos išmoktos ir eidamas per gatvę apsidairo tris kartus, kad jokie netikėtumai nesutrukdytų siekti naujų tikslų.
Prioritetas – aktyviam gyvenimui
Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomenėje aktyvus gyvenimo būdas daugeliui yra prioritetas. Tarp tokių yra ir daugiau gydytojų, kurių meilė sportui tarsi balansuoja tarp sporto entuziasto ir profesionalaus sportininko ribos.
Kasdien laisvalaikį sportui skiria ir gydytojas urologas Aurimas Žibutis. Buvęs profesionalus graikų-romėnų imtynininkas nuo dešimties metų gyvena sporto ritmu ir džiaugiasi išmokęs ne tik sporto aikštelėje, bet ir gyvenime įveikti pasitaikančias kliūtis, nepasiduoti pagundai rinktis lengvesnį kelią ir nepasitraukti pusiaukelėje. A. Žibutis sėkmingai dalyvavo „Vilniaus maratono 2024“ bėgime ir puikiai įveikė 21,098 km pusmaratonio distanciją. Praėjusį pavasarį pusmaratonio distanciją jis įveikė bėgime Paryžiuje. Nežada gydytojas A. Žibutis praleisti ir „Vilniaus maratono 2026“, kuris vyks rudenį. „Po metų planuoju bėgti pirmą maratoną Romoje“, – entuziazmo neslepia gydytojas A. Žibutis.
Nuo jo neatsilieka ir kolegė gydytoja urologė Dalia Greičienė, paskatinusi A. Žibutį dalyvauti maratone ir padovanojusi jam registraciją į pusmaratonį, kur ir pati užsiregistravo. Kolegės D. Greičienės patirtis šioje srityje – įkvepianti. Aurimo žiniomis, ji yra nubėgusi gal dešimt pusmaratonių ir įveikusi net kelis maratonus.
„Po visų darbų išbėgi, pravėdini galvą, būni gamtoje, miške po valandą ar dvi. Bėgimas padeda nuimti stresą, emocinį krūvį, kurio darbe nestinga“, – savo patirtimi, sukaupta sportuojant, džiaugiasi gydytojas A. Žibutis.
Šiemet dešimtus metus, paskirtus bėgimo aistrai, skaičiuoja ir gydytojas echoskopuotojas Arūnas Matulevičius. Jau nubėgtas šeštas maratonas, tad gydytojas gali džiaugtis ne tik skaičiais, bet ir rezultatais. Praėjusią gegužę, paskatintas draugų, A. Matulevičius pirmą kartą išbandė bėgimą Rygoje. „Metus trukęs sunkus pasiruošimas davė rezultatą. Viskas nuostabiai organizuota, trasa lygi, greita, palaikymas kosminis. Pagerinau asmeninį rekordą“, – džiaugiasi gydytojas, savo amžiaus grupėje užėmęs 22 vietą. Žinant, kad maratone dalyvavo per 700 dalyvių, šis rezultatas išties džiuginantis.
Drauge su A. Matulevičiumi maratonus bėga ir kolega, gydytojas nefrologas Donatas Tamošaitis. Tačiau jo aistra – ne tik bėgimas ir maratono distancija. Respublikinės Šiaulių ligoninės nefrologai Algirdas Tamošaitis ir Donatas Tamošaitis – ne tik tėvas ir sūnus, ne tik kolegos, bet ir buvę aktyvūs Lietuvos medikų futbolo asociacijos nariai. Drauge su Lietuvos medikų futbolo komanda abu dalyvavo ir XVIII Pasaulio medikų futbolo čempionate bei Pasaulio sveikatos ir sporto medicinos kongrese Švedijoje. Tad ligoninės medikai sporte siekia ne tik asmeninių pasiekimų, bet ir garsina ligoninės bei Lietuvos vardą.
Nuotr.
Sportas Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojui gastroenterologui Justui Biručiui reikalingas ne dėl medalių, bet dėl psichoemocinės būklės, nes judėjimas padeda lengviau valdyti emocijas ir stresą darbe.
(Zitos Katkienės nuotr.)
About the Author
