Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), prižiūrėdama valstybinės žemės patikėtinių, t. y. savivaldybių, veiklą ir vertindama jų rengiamų sandorių projektų atitiktį teisės aktams, padeda užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų teisėti, skaidrūs ir atitiktų viešąjį interesą.
Valstybinės žemės patikėjimo teisė savivaldybėms suteikia galimybę priimti sprendimus dėl šios žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Savivaldybės yra atsakingos už tai, kad jų priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, o NŽT priežiūra padeda šią atsakomybę įgyvendinti ir laiku pastebėti klaidas ar pažeidimus.
„Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe. NŽT priežiūros tikslas nėra sudaryti savivaldybėms papildomų kliūčių. Siekiame, kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami teisėtai ir nuosekliai, o galimos klaidos būtų pastebėtos kuo anksčiau. Tai svarbu ir pačioms savivaldybėms, nes tinkama priežiūra padeda išvengti ginčų ir situacijų, kai jau priimtą sprendimą vėliau tenka keisti ar panaikinti“, – sako NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.
NŽT valstybinės žemės patikėtinius prižiūri vadovaudamasi rizika pagrįsto planavimo, funkcijų atskyrimo ir viešumo principais. Tarnyba daug dėmesio skiria savivaldybių konsultavimui ir metodinei pagalbai, padėdama joms vienodai taikyti teisės aktus valdant valstybinę žemę.
Pagal Žemės įstatymą NŽT teikia išvadas dėl patikėtinių sudarytų sandorių, kai jie atitinka nustatytus kriterijus. Tarnyba taip pat atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, atsižvelgiant į nustatytą valstybinės žemės patikėtinio ir jo atliekamos funkcijos rizikingumą.
Tokia priežiūra padeda užkirsti kelią situacijoms, kai dėl netinkamai parengto ar teisės aktų neatitinkančio sprendimo vėliau gali kilti teisminių ginčų, gali būti pažeidžiamos asmenų teisės ar pažeidžiamas viešasis interesas.
NŽT nėra sudaromo sandorio „stabdis“
Valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymas yra kelių etapų procesas, kuriame dalyvauja skirtingos institucijos. Kiekviena jų atlieka konkrečius veiksmus. NŽT šiame procese neorganizuoja viso sandorio sudarymo. Tarnyba įvertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pateikia savo išvadą.
Vertinant, kiek laiko užtrunka visas procesas, svarbu atsižvelgti į visus jo etapus ir juose atliekamus veiksmus. NŽT išvada yra tik viena šio proceso dalių. Teisės aktuose NŽT išvadai parengti nustatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau praktikoje Tarnyba jas vidutiniškai pateikia per 6–7 darbo dienas.
Jei prašymas pateiktas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), jį pateikęs asmuo gali matyti visą jo nagrinėjimo eigą ir atskirus proceso etapus, taip pat tai, kokius veiksmus atlieka skirtingos institucijos. Jei prašymas nagrinėjamas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS), jo eigą gali matyti prašymą nagrinėjantys specialistai.
NŽT priežiūros ir išvadų teikimo duomenys taip pat skelbiami viešoje interaktyvioje Tarnybos švieslentėje. Joje galima matyti bendrą situaciją, palyginti skirtingų savivaldybių rezultatus ir stebėti, kaip jie keičiasi.
Priežiūra padeda išvengti klaidų ir mažina korupcijos riziką
NŽT vykdomos priežiūros ir kontrolės poreikį pagrindžia ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta korupcijos rizikos analizė. 2026 m. rugpjūčio 13 d. STT, įvertinusi valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise procesus dešimtyje savivaldybių bei NŽT, nustatė korupcijos rizikos veiksnių, galinčių sudaryti prielaidas neskaidriems ar nepagrįstiems sprendimams.
Viena iš STT nustatytų rizikų susijusi su valstybinės žemės panauda. STT atkreipė dėmesį į atvejus, kai panaudos gavėjai, neatlygintinai gavę valstybinės žemės sklypus statiniams eksploatuoti, statinius ar jų dalis išnuomoja. Tokiu atveju už komerciniais tikslais naudojamą valstybinę žemę ar jos dalį nemokamas žemės nuomos mokestis, todėl gali būti iškreipiamos konkurencijos sąlygos. STT taip pat rekomenduoja stiprinti kontrolės ir priežiūros mechanizmus, kad būtų geriau identifikuojami nepagrįsti savivaldybių sprendimai dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.
„Savivaldybėms patikėta svarbi atsakomybė valdyti valstybinę žemę. NŽT šioje srityje yra sukaupusi didelę kompetenciją ir praktinę patirtį, todėl ja dalijamės su savivaldybėmis konsultuodami ir teikdami metodinę pagalbą. Valstybinės žemės valdymo priežiūros svarbą patvirtina ir STT atlikta korupcijos rizikos analizė, kurioje rekomenduojama stiprinti kontrolės ir priežiūros mechanizmus. Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sako D. Petraška.
Nustačiusi neteisėtą patikėtinio sprendimą ar teisės aktų, reglamentuojančių patikėjimo teisės įgyvendinimą, pažeidimą, NŽT gali teikti motyvuotą nurodymą pakeisti ar pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, stabdyti sprendimo vykdymą ir sandorio pasirašymą, o nustačius, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti sprendimai pažeidžia viešąjį interesą, skųsti juos teismine tvarka.
Kasdienėje veikloje NŽT prioritetą teikia konsultavimui, metodinei pagalbai ir rizikų suvaldymui ir geranoriškam, užtikrintam probleminių situacijų sprendimui.
Užbaigus antrąjį valstybinės žemės reformos etapą, NŽT priežiūros funkcija taps dar svarbesne atsakingo valstybinės žemės valdymo dalimi. Pirmajame reformos etape savivaldybėms suteikta teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose, o nuo 2027 m. jos perims ir valstybinės žemės administravimą kaimiškosiose teritorijose. Įgyvendinus antrąjį etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės. Todėl, savivaldybėms prisiimant atsakomybę už vis didesnę valstybės turto dalį, NŽT priežiūra bus svarbi užtikrinant, kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami teisėtai, skaidriai ir atsižvelgiant į viešąjį interesą.
