Vasaros ir rudens sandūroje architektūrinė erdvė „Miesto pokyčių paviljonas“ vėl taps susitikimų vieta, kurioje architektai, menininkai, tyrėjai ir kultūros profesionalai iš Lietuvos bei užsienio kartu su panevėžiečiais ir miesto svečiais kalbėsis apie miesto erdvę ir kultūrinę terpę keičiančius procesus.
Kraštovaizdžio architekto ir tyrėjo Povilo Marozo kuruojama programa apims keturis pokalbius su kūrėjais, tyrėjais ir kuratoriais iš Lietuvos bei užsienio. Šįkart dėmesys kryps į meno praktikas viešosiose erdvėse, pramonės paveldą ir modernizmo idėjas, ekologiją bei miesto institucijų vaidmenį. Pašnekovai dalinsis savo darbais ir įžvalgomis, o pristatymus seks moderuojamos diskusijos.
„Miesto pokyčių paviljono“ viešosios programos tikslas – aptarti jau įvykusius Panevėžio urbanistinius ir kultūrinius pokyčius bei pažvelgti į miesto ateitį, pasitelkiant kitų miestų patirtis ir praktikas: kaip viešąsias ir kultūrines erdves keičiantys sprendimai gali labiau įtraukti gyventojus, atliepti socialinius ir kultūrinius iššūkius bei reaguoti į sparčiai besikeičiančią ekologinę aplinką.
„Panevėžio architektūra, viešosios erdvės ir kultūrinis gyvenimas pastarąjį dešimtmetį išgyveno reikšmingą transformaciją. Paviljone norime ne tik kalbėti apie šiuos pokyčius, bet ir sudaryti sąlygas juos kritiškai apmąstyti – iš skirtingų profesinių, geografinių ir kultūrinių perspektyvų“, – teigia paviljono viešosios programos kuratorius P. Marozas.
Viešosios programos susitikimai
Pirmasis susitikimas rugpjūčio 29 d. 16 val. bus skirtas meno ir miesto santykiui. P. Marozas kalbins menininkę, rašytoją ir kuratorę Pauliną Pukytę bei menininką ir pedagogą Stefaną Pederseną. Pokalbis vyks anglų kalba.
Paulina Pukytė pristatys savo kuruotus viešosios erdvės ir viešosios sferos šiuolaikinio meno projektus, tarp jų – 2017 m. Kauno bienalę ir 2024 m. Klaipėdoje vykusį „Reiškinį M“.
Stefanas Pedersenas, remdamasis viešojo meno projektais Geteborgo centrinėje geležinkelio stotyje Švedijoje ir tarpdisciplininio ugdymo patirtimi Stokholme, kalbės apie meną, kuris ne tiesiog įkurdinamas mieste, bet kūrybine medžiaga paverčia pačią miesto infrastruktūrą – tiek fizinę, tiek institucinę.
Rugsėjo 4 d. 18 val. paskaitoje „Pramonė ir modernizmas: nuo progreso idėjų iki industrinio paveldo“ architektūros istorikė, profesorė ir parodų kuratorė Marija Drėmaitė, remdamasi savo knyga „Progreso meteoras“ ir Panevėžio cukraus fabriko istorija, nagrinės fabriko kaip moderniosios architektūros pavyzdžio atsiradimą, progreso idėjų įgyvendinimą ir šiandien vis aktualesnius pramonės paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo klausimus.
Susitikimas taps proga pažvelgti į Panevėžio pramonės istoriją platesniame Lietuvos modernizmo ir XX amžiaus architektūros kontekste. Paskaita vyks lietuvių kalba.
Rugsėjo 5 d. programa tęsis dviem pokalbiais apie miesto ekologiją ir kultūros institucijų vaidmenį jame. 16 val. vyks diskusija „Miestas ir ekologija“, kurios metu P. Marozas kalbėsis su architekte ir tyrėja Indre Umbrasaite bei kraštovaizdžio architektu ir urbanistu Danieliu Rea. Į miesto ir ekologijos santykį bus žvelgiama iš dviejų perspektyvų – tyrimo ir praktikos. Pokalbis vyks anglų kalba.
Indrė Umbrasaitė, remdamasi savo tyrimais ir darbo praktika Austrijoje bei Lietuvoje, aptars, kaip klimato krizė, skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas keičia mūsų santykį su aplinka ir gyvenamąja vieta. Danielis Rea, Londone veikiančios kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos studijos „Periscope“ įkūrėjas, pristatys požiūrį, kuriame ekologiniai procesai, kraštovaizdis, vietos charakteris ir žmonių gyvenimas tampa lygiaverčiais projektavimo proceso dalyviais.
Tą pačią dieną, 18 val., programos dėmesys kryps į kultūros institucijų vaidmenį mieste. Koks šiandien yra šiuolaikinio meno institucijos vaidmuo? Kaip ji gali keisti kultūrinį, fizinį ir socialinį miesto audinį? Kur prasideda ir baigiasi institucijos atsakomybė?
Šiais klausimais bus diskutuojama su Stokholme gyvenančiu kuratoriumi Martí Manenu, buvusiu „Index – The Swedish Contemporary Art Foundation“ direktoriumi, bei Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) direktoriumi Valentinu Klimašausku. Skirtingose kultūrinėse aplinkose sukaupta jų tarptautinė patirtis leis pažvelgti į kultūros instituciją ne vien kaip į meno pristatymo vietą, bet ir kaip į aktyvų miesto veikėją, galintį inicijuoti naujus santykius, telkti bendruomenes ir dalyvauti formuojant viešąjį diskursą. Pokalbis vyks anglų kalba.
„Miesto pokyčių paviljonas“ yra įkurtas šalia „Stasys Museum“, Respublikos g. 40. Visi viešosios programos renginiai yra nemokami.
Paviljono architektūrą sukūrė architektų studija „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“, bendradarbiaudama su dizaineriu Nerijumi Rimkumi.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Daugiau informacijos: stasysmuseum.com
About the Author
