Ilgą laiką grūdiniai produktai buvo siejami su paprastu kasdieniu pasirinkimu – miltais kepiniams, avižomis košei, kruopomis garnyrui ar makaronais greitam patiekalui. Tačiau ši kategorija keičiasi: grūdai maisto pramonėje šiandien vertinami ne vien kaip angliavandenių šaltinis, bet ir kaip žaliava, iš kurios galima kurti sotesnius ir maistingesnius produktus.
„Kauno grūdų“ Produktų kūrimo ir vystymo padalinio vadovės Vilijos Janušauskienės teigimu, grūdiniai produktai pamažu keičia savo vaidmenį maisto lentynose.
„Grūdiniai produktai ilgą laiką buvo suvokiami gana paprastai – kaip angliavandenių ir greito sotumo šaltinis. Dabar ši kategorija keičiasi: vis svarbesni tampa balansas, maistinė vertė ir aiški produkto paskirtis. Vartotojas pradeda suprasti, kad grūdai nėra tik energija – jie gali būti ir struktūrinė, ir maistinę vertę kurianti sudedamoji dalis“, – sako V. Janušauskienė.
Anot jos, anksčiau grūdai buvo traktuojami gana paprastai: miltai reiškė struktūrą ir angliavandenius, greitą bei sotų pasirinkimą.
„Dabar juos pradedame vertinti pagal tai, kokias funkcijas jie gali atlikti. Tas pats kvietys ar aviža tampa ne viena žaliava, o platesne galimybių platforma. Kartais sakau, kad mes dar tik mokomės iš tikrųjų perskaityti grūdą“, – aiškina ji.
Ką pirkėjas pamato lentynoje?
Vartotojui šis pokytis dažniausiai matomas per paprastus pasirinkimus parduotuvėje: daugėja pilno grūdo gaminių, miltų konkretiems kepiniams, kruopų mišinių, greito paruošimo košių ar makaronų, kurių sudėtis orientuota ne tik į sotumą, bet ir į didesnę maistinę vertę.
„Būtent čia slypi didelis grūdinių produktų potencialas: jie yra pažįstami, dažnai vartojami ir lengvai pritaikomi kasdienėje mityboje“, – sako V. Janušauskienė.
Ne visi miltai vienodi
Nors lentynoje miltai gali atrodyti panašūs, jų savybės skiriasi labiau, nei kartais manoma. Vieni geriau tinka picai, kiti – konditerijai, treti – duonai ar blynams. Skiriasi ir jų baltymų bei skaidulų kiekis, nuo kurio priklauso tešlos struktūra, kepinio purumas ar sotumas.
„Mes visada sakome, kad ne visi miltai vienodi. Vartotojas gali rinktis pagal tai, ką gamina ir kokio rezultato tikisi – ar tai būtų pilno grūdo miltai, ar miltai konditerijai, picoms, kitiems kepiniams. Skiriasi ne tik jų paskirtis, bet ir baltymų bei skaidulų kiekis“, – pasakoja V. Janušauskienė.
Todėl miltai namų virtuvėje nebėra tik bazinis produktas spintelėje. Jie vis dažniau tampa tikslesniu pasirinkimu: puresniam kepiniui, elastingesnei picos tešlai ar daugiau skaidulų turinčiam patiekalui.
Keičiasi ir košės bei makaronai
Panašūs pokyčiai matomi ir kitose kasdienėse kategorijose – greito paruošimo košėse, kruopų mišiniuose, makaronuose. Juos kuriant vis dažniau ieškoma būdų suderinti patogumą, skonį ir aiškesnę maistinę naudą.
Viena iš krypčių, su kuria dirba „Kauno grūdų“ produktų kūrimo komanda, – pažįstami produktai su papildoma verte. Tarp tokių sprendimų – greito paruošimo avižų košės su kolagenu ir kuriami greitai paruošiami makaronai su didesniu baltymų kiekiu. Pasak V. Janušauskienės, tokiose kategorijose ypač svarbu išlaikyti balansą: vartotojas nori vertingesnio produkto, neprarandant įprasto gero skonio.
„Greitai paruošiamus makaronus su didesniu baltymų kiekiu kuriame skaičiuodami jau nuo receptūros pradžios – kiek baltymų produktas gali turėti, kad vertė būtų aiški, bet skonis ir tekstūra nenukentėtų. Rinkoje matėme pavyzdžių iš Jungtinės Karalystės, JAV ir kitų šalių, tačiau, mūsų vertinimu, daliai jų trūko skonio ar malonios tekstūros. Mūsų tikslas – rasti sprendimą, kuris būtų ir vertingas, ir skanus, ir vartotojui priimtinos kainos“, – teigia ji.
Pašnekovės teigimu, tai nėra nišinė kryptis, skirta tik aktyviai sportuojantiems vartotojams. Žmonės nori įprastų patiekalų, kurie geriau atitiktų šiuolaikinius lūkesčius – būtų greiti, skanūs, sotūs ir kartu maistingesni.
Tradiciniai produktai, naujos galimybės
V. Janušauskienės teigimu, grūdinių produktų ateitis bus ne vien nauji skoniai ar patrauklesnės pakuotės. Vis svarbiau taps tai, kaip tiksliai gamintojai gebės panaudoti pačią žaliavą – skirtingas grūdo dalis, jų savybes ir pritaikymą konkrečiam produktui.
Dėl to įprastos kategorijos gali tapti įvairesnės: vieni miltai bus skirti konkretiems kepiniams, kiti turės daugiau skaidulų, dalis produktų bus praturtinami baltymais, o ateityje daugiau dėmesio gali sulaukti ir fermentuoti grūdai.
„Ypač įdomios kryptys šiandien yra aukštesnio baltymingumo miltai, skaidulomis praturtinti gaminiai ir fermentuoti grūdai. Čia dar tik pradžia“, – įsitikinusi V. Janušauskienė.
Pasak jos, šis pokytis nereiškia, kad tradiciniai produktai trauksis. Priešingai – miltai, košės, kruopos ar makaronai išliks pažįstami, tačiau bus kuriami tiksliau, geriau suprantant, ką dar labiau vertingo jie gali duoti vartotojui.
About the Author
