Liepos 31 d. Klaipėdos universitete (KU) baigėsi Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija. Per mėnesį ji subūrė beveik šimtą lietuvių kalbos besimokančiųjų iš 30 valstybių ir 28 pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų. Akademijos dalyviai į namus išsiveža ne tik naujų lietuviškų žodžių, bet ir gyvą pažintį su Lietuva, jos žmonėmis bei kultūra.
Baigiamasis akademijos renginys vyko Stasio Vaitiekūno auloje. Į jį susirinko keturias savaites Klaipėdoje lietuvių kalbos mokęsi kursantai ir kvalifikaciją tobulinę lituanistinio švietimo puoselėtojai iš įvairių pasaulio šalių.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, kad akademijos dalyviai tapo matoma universiteto ir miesto gyvenimo dalimi. „Šiandien susirinkome paskutinį kartą – tai džiugi, bet kartu ir šiek tiek liūdna akimirka, nes jau turime išsiskirstyti. Tikiuosi, kad dar susitiksime kitą vasarą. Džiaugiuosi, kad savo dalyvavimu papuošėte ir Jūros šventę – jūsų veidai buvo didelė KU eisenos puošmena“, – sakė rektorius.
Nuo liepos 2 d. akademijos kursantai mokėsi skirtingus gebėjimus atitinkančiose grupėse. Visi šių metų kursai vyko gyvai, todėl lietuvių kalbą dalyviai galėjo išbandyti ne tik auditorijose, bet ir kasdienėse situacijose – bendraudami mieste, keliaudami ir dalyvaudami kultūrinėje programoje.
Akademijos programa neapsiribojo kalbos paskaitomis. Dalyviai susipažino su skirtingais Lietuvos regionais, keliavo po Mažąją Lietuvą, Žemaitiją, Vilnių ir Molėtų kraštą, dalyvavo kultūriniuose bei edukaciniuose užsiėmimuose. Tokia patirtis leido mokantis kalbos kartu geriau suprasti šalies istoriją, tradicijas ir šiuolaikinį gyvenimą.
Lietuvių kalba iš auditorijos persikėlė į kasdienybę
Vienas iš akademijos dalyvių – Klaipėdos universitete stažuotę po doktorantūros atliekantis Antonio iš Brazilijos. Lietuvoje jis planuoja praleisti dvejus metus, todėl lietuvių kalbos norėjo išmokti dėl kasdienių poreikių.
„Iš pradžių lietuvių kalbos man reikėjo kasdieniam gyvenimui. Tačiau kursai davė kur kas daugiau nei kalbos pamokas. Pasinėriau į šalies kultūrą, virtuvę ir žmonių gyvenimą. Čia ne tik mokiausi, bet ir susiradau draugų iš įvairių pasaulio šalių“, – džiaugiasi Antonio.
Baigęs A1 lygio kursus jis sako jau geriau suprantantis aplinkinių kalbą ir galintis lietuviškai užsisakyti kavos. „Aš suprantu lietuviškai ir truputį kalbu. Noriu mokytis toliau“, – lietuviškai sako akademijos dalyvis.
Klaipėdoje gyvenantis Viktoras iš Panamos akademijoje mokėsi A2 lygiu. „Didžiausias iššūkis buvo gramatika, tačiau dabar jaučiuosi gerokai tvirčiau – geriau suprantu laikus, linksniavimą ir kaip taisyklingai sudėlioti sakinį. Smagiausia buvo mokytis kartu su žmonėmis iš viso pasaulio ir dalyvauti kultūrinėse išvykose“, – sako jis.
Pasaulio lituanistai iš Klaipėdos išsiveža idėjas ir bendrystę
Liepos viduryje prie akademijos prisijungė apie 30 lituanistinių mokyklų mokytojų iš Taivano, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Norvegijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos, Armėnijos, Islandijos ir kitų šalių. Tarp jų – mokyklų vadovai, įkūrėjai ir aktyvūs lituanistinio švietimo puoselėtojai, telkiantys lietuvių bendruomenes užsienyje.
Mokytojai Klaipėdoje tobulino kvalifikaciją, dalijosi darbo skirtingose šalyse patirtimi ir ieškojo naujų būdų sudominti lietuvių kalba už Lietuvos ribų gyvenančius vaikus bei suaugusiuosius. Dalis jų į akademiją atvyko su šeimomis, o vaikams buvo organizuojamos edukacinės stovyklos.
Akademijoje antrą kartą dalyvavusi Italijos lituanistinio švietimo tarybos pirmininkė, lituanistinės mokyklos mokytoja edukologijos mokslų daktarė Dovilė Varapnickaitė-Sartori šiemet į Klaipėdą atvyko kartu su trimis vaikais.
„Labiausiai vertinu čia randamą bendrystę. Kai kuriuos kolegas pirmą kartą sutikome gyvai, nors iki tol bendravome tik nuotoliu. Dauguma mūsų dirbame savanoriškai, todėl kolegų palaikymas, pasidalytos idėjos ir čia jaučiamas šeimos artumas labai svarbūs motyvacijai“, – sako D. Varapnickaitė-Sartori.
Pasak mokytojos, vienas didžiausių akademijos privalumų – galimybė atvykti su vaikais. „Auginu tris mažus vaikus, todėl ne visada galėčiau dalyvauti tokiuose mokymuose. Galimybė atvykti kartu su jais man yra labai svarbi“, – pabrėžia ji.
Suvienijo kalba
Šiemet akademija sulaukė itin didelio susidomėjimo – norinčiųjų mokytis buvo daugiau, nei KU galėjo priimti. Dalis dalyvių atvyko gavę valstybės stipendijas, kiti mokslus ir kelionę finansavo savo lėšomis.
KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė dr. Kristina Blockytė-Naujokė pabrėžė, kad per akademijoje praleistą laiką susiformavo dvi bendruomenės – kalbos besimokančių kursantų ir naujų mokymo metodų ieškančių lituanistinių mokyklų mokytojų, tačiau jas abi suvienijo lietuvių kalba.
„Vieni čia pirmą kartą susitikome prieš keturias, kiti – prieš dvi savaites, tačiau šiandien jau esame kitokie. Atvykote vedami smalsumo, o išvykstate su naujomis žiniomis, pažintimis ir draugais. Tikiuosi, kad namo parsivešite ne tik pažymėjimą, bet ir ryšį su Lietuva, nebijosite kalbėti, mokytis, mokyti ir klysti. Kai yra žmonių, norinčių mokytis ir mokyti lietuvių kalbos, sienų nėra“, – kalbėjo dr. K. Blockytė-Naujokė.
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademiją organizuoja KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centras. Akademijos tikslas – suteikti dalyviams tvirtus lietuvių kalbos pagrindus ir sudaryti galimybę Lietuvą pažinti per gyvą kalbą, kultūrą bei asmenines patirtis.
About the Author
