Lietuvoje startuolių vertė per penkerius metus išaugo beveik 7 kartus, Estija pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal rizikos kapitalo finansuojamų įmonių skaičių vienam gyventojui, o Latvijoje užaugusios technologijų bendrovės veikia dešimtyse užsienio rinkų. Tačiau dabar Baltijos šalių startuoliai susiduria su nauju iššūkiu – ekosistemai svarbiausia ne pavienės sėkmės istorijos, o gebėjimas tarptautiniu mastu išauginti daugiau įmonių.
Baltijos šalių startuolių rinkos – skirtinguose augimo etapuose
Lietuva tapo viena sparčiausiai augančių startuolių ekosistemų Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2019–2024 m. bendra šalies startuolių vertė išaugo 6,8 karto – beveik tris kartus sparčiau nei regiono vidurkis. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1,1 tūkst. startuolių, kurių bendra vertė viršija 16 mlrd. eurų. Tarp ryškiausių šalies technologijų bendrovių – „Vinted“ ir „Nord Security“.
Estija išlieka viena iš Baltijos šalių startuolių rinkos lyderių. 2026 m. Europos Komisijos „Startup and Scaleup Scoreboard“ (ESSS) duomenimis, pagal rizikos kapitalo finansuojamų įmonių skaičių vienam gyventojui ji pirmauja visoje ES – milijonui gyventojų tenka 615 tokių įmonių. „e-Residency“ duomenimis, Estija taip pat yra viena iš pasaulio lyderių pagal vienaragių skaičių, tenkantį gyventojų skaičiui.
Latvija taip pat jau užaugino tarptautiniu mastu veikiančių technologijų bendrovių. „Printful“ tapo vienu ryškiausių Baltijos šalių elektroninės prekybos sėkmės pavyzdžių, o „Lokalise“ parodė, kad regione kuriami technologijų sprendimai gali sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
Tačiau bene ryškiausiai Baltijos šalių gebėjimą auginti tarptautiniu mastu veikiančias bendroves atskleidžia finansinių technologijų sektorius. Čia įmonės nuo pat pradžių orientuojasi į gerokai platesnę nei vietos rinką. Vienas tokių pavyzdžių – 2014 m. Rygoje įkurta „Mintos“, iš Baltijos šalių išaugusi į visoje Europoje veikiančią investavimo platformą, kuri suteikia investavimo galimybes mažmeniniams investuotojams daugiau nei 30 Europos šalių.
Vis dėlto ESSS duomenys rodo, kad Latvijoje vis dar trūksta finansavimo vėlesniuose įmonių augimo etapuose ir palankesnių sąlygų bendrovėms plėstis bei konkuruoti pasauliniu mastu. Tai rodo, kad tokie tarptautinės plėtros pavyzdžiai regione kol kas veikiau yra išimtis nei taisyklė.
Finansinių technologijų sektoriui Baltijos šalių rinkos – ne riba
Finansinių technologijų sektorius yra vienas iš pavyzdžių, rodančių, kaip Baltijos šalių bendrovės gali sėkmingai plėstis už vietinės rinkos ribų. Nors fintech įmonės susiduria su tais pačiais kapitalo, talentų ir reguliavimo iššūkiais kaip ir kiti sparčiai augantys verslai, šis sektorius turi struktūrinių pranašumų, palengvinančių tarptautinę plėtrą.
Didelė dalis fintech paslaugų yra skaitmeninės, todėl norint pradėti veiklą naujoje rinkoje nereikia kurti fizinio platinimo ar aptarnavimo tinklo. Tiesa, Europos reguliacinė aplinka nėra visiškai vienoda – įmonėms vis dar tenka prisitaikyti prie atskirų šalių mokesčių sistemų, atitikties reikalavimų ir vietinės skaitmeninės infrastruktūros.
Tačiau ES bendroji rinka suteikia ir reikšmingą pranašumą. Vienoje ES valstybėje narėje gauta finansinių paslaugų licencija gali būti naudojama teikiant paslaugas ir kitose Bendrijos šalyse. Taip bendrovė, įkurta vos kelių milijonų gyventojų rinkoje, gali pasiekti beveik 450 mln. vartotojų visoje ES.
Pavyzdžiui, „Mintos“ veikia pagal Latvijoje išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir aptarnauja daugiau nei 700 tūkst. mažmeninių investuotojų visoje Europoje, nesteigdama atskiro juridinio asmens kiekvienoje rinkoje. Tokio masto veiklos modelį tradiciniam, ne skaitmeniniam verslui būtų gerokai sudėtingiau įgyvendinti.
Baltijos šalims padeda ir per pastarąjį dešimtmetį sukaupta finansinių technologijų kompetencija. „Invest Lithuania“ duomenimis, Lietuvoje veikia didžiausias licencijuotų fintech įmonių centras ES, o patyrusių šios srities specialistų yra visose trijose Baltijos šalyse.
Europiečių susidomėjimas investavimu auga
Fintech bendrovių plėtrai palankios ir besikeičiančios europiečių investavimo tendencijos. „BlackRock“ tyrimo „People & Money“ duomenimis, Europoje šiuo metu yra mažiausiai 113 mln. mažmeninių investuotojų, o skaitmeninės investavimo platformos atlieka vis svarbesnį vaidmenį didinant investavimo prieinamumą.
Ypač ryškiai tai matyti ETF rinkoje. 2026 m. Europos ETF valdomo turto vertė pirmą kartą viršijo 3 trln. eurų ir po rekordinio pirmojo pusmečio pasiekė apie 3,1 trln. eurų. „Vanguard“ prognozuoja, kad ETF investuotojų skaičius Europoje iki 2035 m. išaugs daugiau nei tris kartus – nuo maždaug 30 mln. šiuo metu iki 100 mln.
„Naujos kartos Baltijos šalių sėkmės istorijas apibrėš ne tik tai, kur įmonės buvo įkurtos, bet ir tai, kaip toli jos sugebės išaugti. Kai Rygoje kūrėme „Mintos“, nuo pat pirmos dienos orientavomės į visą Europą. ES reguliacinė ir skaitmeninė infrastruktūra leido tai padaryti taip, kaip ankstesnių kartų įmonėms paprasčiausiai nebuvo įmanoma“, – sako „Mintos“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Martins Sulte.
Finansų eksperto teigimu, vis daugiau europiečių ieškant prieinamų būdų investuoti ir valdyti savo turtą, Europos fintech bendrovėms atsiveria galimybės kurti produktus, galinčius aptarnauti milijonus klientų skirtingose šalyse.
Baltijos šalys jau įrodė, kad regione gali užaugti tarptautiniu mastu sėkmingos technologijų bendrovės. Kitas ekosistemos brandos etapas priklausys nuo to, ar pavienius sėkmės pavyzdžius pavyks paversti tendencija.
About the Author
