Vasarą Lietuvos keliai mirga nuo automobilių su dviračiais ant stogo – daugeliui jie tapo tokiu pat įprastu atostogų palydovu kaip lagaminas. Vis dėlto draudimo ekspertai sako, kad užtenka akimirkai pamiršti, jog automobilis su dviračiais tapo gerokai aukštesnis, ir atostogų nuotaiką kaip mat apkartins nemalonūs nuostoliai.
Papildomas metras, apie kurį pamirštama
Ant stogo pritvirtinti dviračiai automobilį paaukština maždaug metru: įprasta lengvoji mašina, kurios aukštis siekia apie pusantro metro, su kroviniu nesunkiai perkopia pustrečio metro ribą. O daugumos požeminių aikštelių, daugiabučių garažų ar degalinių stoginių aukštis neretai siekia vos du metrus. Atvirame kelyje šis skirtumas vairuotojui visiškai netrukdo, tad po kelių valandų kelionės paprasčiausiai pasimiršta – kol priekyje netikėtai išdygsta žemos lubos.
„Tokie įvykiai vasarą – liūdna klasika. Žmogus šimtus kilometrų važiuoja atsakingai, saugiai pasiekia kelionės tikslą, o nelaimė įvyksta likus paskutiniams metrams iki viešbučio. Iš įpročio pasukama į požeminę aikštelę, pasigirsta trenksmas – ir pirmoji atostogų diena prasideda ne nuo poilsio, o nuo dokumentų pildymo. Lūžta ne tik dviračiai bei jų laikikliai – įlenkiamas stogas, apgadinamos aikštelės konstrukcijos, tad bendra nuostolių suma neretai būna keturženklė“, – pasakoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Panašūs spąstai tyko ir ten, kur apie aukštį apskritai nesusimąstoma: prie automatinių užtvarų, keliuose su riboto aukščio ženklais, taip pat prie viešbučių stogelių ar automatinėse plovyklose. Neretai prie nelaimės prisideda ir navigacija, atvedanti keliautojus tiesiai prie požeminio garažo vartų.
Kas atlygina žalą?
Po tokio įvykio paaiškėja viena dažnai pamirštama detalė: skirtingą turtą saugo skirtingos draudimo rūšys. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas atlygina tik kitiems asmenims padarytą žalą. Pavyzdžiui, jei apgadinote aikštelės vartus, užtvarą, konstrukcijas ar kliudėte kitą automobilį. Tačiau savo automobilio remonto ir nuosavų dviračių nuostolių šis draudimas nedengia – tam reikalingas kasko draudimas.
„Kasko draudimas atlygina ne tik paties automobilio apgadinimus – įlenktą stogą ar kėbulą, – bet ir žalą, padarytą nestacionariai transporto priemonės įrangai. Jai priskiriamos stogo bagažinės, laikikliai bei patys pervežami dviračiai“, – vardija R. Pocius.
Patariame atkreipti dėmesį į dvi svarbias KASKO draudimo sąlygas. Pirmoji susijusi su draudimo suma – nustatytą limitą gali viršyti net vieno elektrinio ar aukštesnės klasės dviračio vertė, o ant automobilio neretai vežami ir keli dviračiai. Taip pat svarbu įvertinti, kokiomis aplinkybėmis galioja draudimo apsauga: papildoma įranga pagal KASKO draudimą saugoma eismo įvykio metu. Pavyzdžiui, jei dviračiai būtų nuimti nuo laikiklio ir pavogti automobiliui stovint, tokia apsauga nebūtų taikoma.
„Todėl vertingesnių dviračių savininkams verta pasirūpinti papildoma apsauga – būsto draudimu, pasirenkant daiktų apsaugą už namų ribų, arba atskiru dviračio draudimu. Taip pat prieš kelionę būtina pasitikrinti, kokioje teritorijoje ši apsauga galioja“, – pataria ekspertas.
R. Pocius primena, kad didelę dalį rizikų galima suvaldyti tinkamai pasiruošus kelionei. Laikiklius būtina montuoti griežtai pagal gamintojo instrukciją, neviršyti leistinos stogo apkrovos, o visus tvirtinimus dar kartą patikrinti nuvažiavus pirmuosius keliolika kilometrų – kelyje dėl vibracijos jie natūraliai susiguli.
„Taip pat pravartu iš anksto išsimatuoti tikslų automobilio aukštį su kroviniu: žinant konkretų skaičių, bus kur kas lengviau įvertinti kelyje pasitaikančius ribojimus. Svarbu nepamiršti ir greičio – su dviračiais ant stogo gamintojai rekomenduoja neviršyti 120–130 km/val. ribos“, – pataria R. Pocius.
About the Author
