Liepos 1 d. Latvijoje įsigaliojo sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) duonai, pienui, kiaušiniams ir paukštienai. Pirmojo mėnesio rezultatai rodo, kad minėtų prekių grupių kaina mažmeninėje prekyboje sumažėjo 7–8 proc. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sako, kad tokiam efektui pasiekti nebūtinos valstybės mokestinės lengvatos – pakanka ir užtikrintų atsakingų verslo iniciatyvų.
Liepos 1 d. Latvijoje įsigaliojo vienerius metus, iki 2027 m. birželio 30 d., truksiantis eksperimentas: duonai, pienui, vištų kiaušiniams bei šviežiai ir atšaldytai paukštienai taikomas nebe standartinis 21 proc., o sumažintas 12 proc. PVM tarifas. Ekspertai skaičiavo, kad toks tarifo sumažinimas šių produktų galutinę kainą pirkėjui turėtų sumažinti apie 7,4 proc.
Kainų mažėjimas Latvijoje
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad kitokio rezultato ir nebuvo galima tikėtis, nes mažmenininkai, žinodami, koks yra visuomenės dėmesys kainų perskaičiavimui, kitaip elgtis tiesiog negali.
„Žvelgiant į 2027-uosius metus, egzistuoja auganti rizika, kad pabrangusi energetika ir tam tikri nepalankūs geopolitiniai pokyčiai gali vėl pradėti didinti ir žemės ūkio kultūrų kainas, todėl tik kitų metų liepą pamatysime, ar šis sumažinto PVM tarifo perdavimas vartotojui išliks“, – sako ekonomistas.
Apžvelgdamas oficialius liepos mėnesio duomenis, T. Povilauskas pripažįsta, kad PVM sumažinimas Latvijoje buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl praėjusį mėnesį, lyginant su 2025 m. liepa, maisto produktų kainos pas mūsų kaimynus krito 3,4 proc., kai Lietuvoje jos mažėjo kukliau – tik 0,8 proc.
„Tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis – PVM lengvatos pradžia sutapo ir su palankiais kainų pokyčiais didmeninėje rinkoje. Pastaraisiais mėnesiais jos arba mažėjo, arba buvo stabilios, todėl prekybininkams neturėjo būti streso mažinant kainas tiek, kiek mažėjo PVM, ar net daugiau“, – aiškina ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, žaliavinio pieno supirkimo kaina Latvijoje praėjusį mėnesį buvo maždaug penktadaliu mažesnė nei 2025 m. liepą, kiaušinių didmeninės kainos taip pat traukėsi nuo anksčiau pasiekto piko, o vištienos kainos, po ankstesnio brangimo, grįžo maždaug į praėjusių metų lygį.
Kainų mažinimas gali būti ir verslo iniciatyva
Latvijos pavyzdys rodo, kad mokestiniai sprendimai gali gana greitai paveikti būtiniausių maisto produktų kainas. Tačiau jų mažėjimas nebūtinai turi priklausyti tik nuo valstybės – kainas savo iniciatyva gali mažinti ir verslo atstovai.
Pavyzdžiui, liepos pabaigoje savo iniciatyva lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dar labiau sumažino virš 500 atrinktų šviežio maisto produktų įprastas kainas. Į šį sąrašą pateko ir dvejų Latvijos PVM eksperimente esančių produktų grupių – pieno bei duonos – atrinktos prekės. Po šio veiksmo visų sąraše esančių produktų įprasta kaina sumažėjo 16,6 proc., arba dvigubai daugiau nei Latvijoje fiksuojamas pokytis.
Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanto, šis sprendimas buvo orientuotas būtent į produktus, sudarančius reikšmingą kasdienio pirkėjų krepšelio dalį. „Pagal mūsų statistiką, atrinktame sąraše esančias prekes ir produktus kasdien įsigyja daugiau nei pusė iš 400 tūkst. pirkėjų, per dieną apsilankančių mūsų tinklo parduotuvėse“, – skaičiuoja jis.
Analizuojant kainų sumažėjimą pagal atskiras produktų kategorijas, pieno ir duonos gaminių kainos šiame tinkle vidutiniškai sumažėjo po 11 proc., mėsos gaminių – vidutiniškai 17 proc., o šviežios mėsos kainos susitraukė net ketvirtadaliu, arba 25 procentais.
„Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išsilaiko įtampa dėl energetinių išteklių kainų, kurios didina ir logistikos kaštus, taip pat, anot Valstybinės duomenų agentūros, augančios Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos fiksuojamos jau kelintą mėnesį iš eilės. Viso to kontekste, pokyčiai, siekiant užtikrinti mažas maisto kainas, vyksta pirkėjų naudai“, – priduria „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius.
Ar Latvijos PVM maisto eksperimentas atsiris į Lietuvą?
T. Povilausko skaičiavimais, PVM sumažinimas pienui, duonai, kiaušiniams ir paukštienai Latvijos biudžetui per metus gali kainuoti šiek tiek daugiau nei 30 mln. eurų. „Lietuvos atveju, jei lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas tokiam pat produktų krepšeliui, biudžeto netektys, matyt, siektų arčiau 50 mln. eurų“, – skaičiuoja jis.
Vis tik, pasak ekonomisto, Lietuvoje panašių pokyčių laukti nereikėtų, nes lengvatinio PVM maistui klausimas šiuo metu nėra aktualus ir kažin ar bus prisimintas prieš priimant 2027 m. valstybės biudžetą. T. Povilausko teigimu, be politinių priežasčių, tam šiuo metu stinga ir objektyvaus ekonominio spaudimo, nes maisto produktų kainos per pastaruosius metus nėra padidėjusios.
About the Author
