Tiek šį rugpjūtį, tiek 2024 m. liepą audra elektros tiekimą sutrikdė beveik pusei milijono klientų, o daliai gyventojų jis nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas. Nors elektros energijos tiekimo sutrikimai Lietuvoje paprastai trunka neilgai, vartotojai, kuriems šįkart paslaugų atkūrimas numatytas tik rugpjūčio 29 d., susiduria su rimtais iššūkiais. Ši situacija skatina iš naujo įvertinti elektros energijos svarbą, kuri šiuolaikinėje visuomenėje laikoma vienu iš bazinių poreikių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kiek elektros sunaudojama per parą?
ESO skaičiavimu, nedidelis individualus namas per metus sunaudoja apie 3 000 kWh elektros, didelis – apie 5 000 kWh arba atitinkamai 8,2 ir 13,7 kWh per parą.
Tai nereiškia, kad tiek pat reikėtų ir dingus elektrai. „Evioni“ skaičiuoja, kad avariniu režimu porai galima palikti tik svarbiausius vartotojus: šaldytuvą – apie 0,9 kWh per parą, interneto įrangą – 0,25 kWh, kelias LED lemputes – apie 0,2 kWh, du telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius – apie 0,4 kWh, šildymo sistemos automatiką, cirkuliacinį ar vandens siurblį – dar apie 0,4–0,5 kWh. Taip paros poreikį galima sumažinti iki maždaug 2,2 kWh.
Trijų asmenų šeimai būtinųjų reikmių poreikis yra apie 2,7 kWh per parą, keturių asmenų – apie 3,3 kWh per parą. Tiesa, šilumos siurblys šaltą žiemos dieną gali tapti didžiausiu namo elektros vartotoju, todėl namui, kuris šildomas tik elektra, autonomijos skaičiavimas būtų visiškai kitoks. Lygiai taip pat avariniu režimu nebūtų racionalu iš energijos rezervo krauti elektromobilį: vos viena valanda 7,4 kW galia pareikalautų 7,4 kWh, arba beveik visos 10 kWh sistemos praktiškai panaudojamos energijos.
„Ruošiantis tokiems scenarijams, svarbu sau atsakyti, ką būtinai norime išlaikyti veikiant. Vienam žmogui tai bus šaldytuvas, internetas ir kelios lempos, kitam – dar ir gręžinio siurblys ar šildymo sistemos cirkuliacija. Nuo šio sąrašo autonomijos laikas gali skirtis kelis kartus, tad tik turint prioritetų sąrašą, galima ruoštis įvairiems scenarijams“, – sako įkrovimo sprendimų įmonės „Evioni“ vadovas Ignas Petrikonis.
Ruošiantis nepakanka žiūrėti į skaičius
Tam gali būti naudojamas generatorius, energijos kaupiklis ar kita rezervinio maitinimo sistema. Tiesa, svarbu žiūrėti ne tik į pagrindines charakteristikas. Tarkime, namuose yra 10 kWh nominalios talpos elektros energijos atsarga. Konservatyviai palikus 10 proc. rezervą ir įvertinus apie 8 proc. energijos konvertavimo nuostolių, prietaisams lieka maždaug 8,3 kWh.
Jei nedidelis namas ir toliau vartotų vidutiniškai 8,2 kWh per parą, tokios atsargos pakaktų maždaug 24 valandoms. Dideliame name, vartojančiame 13,7 kWh per parą, – apie 14,5 valandos. Tačiau sumažinus poreikį iki 2,5 kWh per parą, tas pats energijos kiekis teoriškai išsitęstų iki 3,3 paros.
Svarbus ir galios klausimas. 10 kWh yra energijos kiekis, o ne maksimali vienu metu pasiekiama galia. ESO kaip pavyzdį pateikia 10 kWh kaupiklį su 5 kW keitikliu. Jei vienu metu įjungiamas virdulys, orkaitė ir keli smulkesni prietaisai, 5 kW riba gali būti pasiekta akimirksniu.
Saulės elektrinė – dar ne atsarginis maitinimas
Net ir saulėtą dieną ant stogo elektrą gaminanti elektrinė dingus tinklui gali nepagaminti namui nė vienos kilovatvalandės.
ESO nurodo, kad, standartiniai prie tinklo prijungti inverteriai nustoja veikti nutrūkus išoriniam elektros energijos tiekimui. Sistema turi būti specialiai paruošta darbui be ESO tinklo – dingus elektrai ji turi saugiai atsijungti nuo bendro tinklo ir persijungti į kaupiklį ar kitą atsarginį maitinimo šaltinį. Atsižvelgiant į sistemos sudėtingumą, jos diegimo ar paruošimo imasi tik dalis tiekėjų.
Tam dažnai reikia papildomos įrangos ir elektros skydelio pertvarkymo. Iš anksto pasirenkama, ką kaupiklis maitins dingus elektrai – pavyzdžiui, šaldytuvą, internetą, apšvietimą ar šildymo sistemą, taip pat paruošiama automatinė elektros šaltinio perjungimo sistema. Kitaip gali nutikti paradoksali situacija: kaupiklis pilnas, tačiau namuose elektros vis tiek nėra.
Be to, paprastai nėra tikslinga rezerviniu režimu maitinti viso namo. Apribojus vartojimą iki svarbiausių prietaisų, energijos atsarga gali tarnauti kelias paras ir išvengiama rezervinio tinklo perkrovimo rizikos.
„Ilgesniems elektros tiekimo sutrikimams besiruošiantiems žmonėms svarbiausia ne maksimaliai didelė įrangos talpa ir galia, o tinkamai suprojektuota sistema. Reikia žinoti, kurios namo grandinės turi likti veikti, kokia jų momentinė galia ir ar sistema dingus tinklui apskritai gali pereiti į autonominį režimą“, – sako I. Petrikonis.
Įprastu gyvenimo tempu elektros tinklas Lietuvoje yra gana patikimas, tačiau pastarųjų kelerių metų audrų patirtys parodė, kad tie reti sutrikimai gali būti ilgi ir brangūs. Pasirengimas nebūtinai reiškia bandymą be centrinio elektros tiekimo gyventi visiškai įprastai. Svarbu iš anksto žinoti, kuriuos prietaisus išjungti pirmiausia ir kiek energijos iš tiesų reikia svarbiausioms namų funkcijoms palaikyti.
About the Author
