Baigiant mokyklą universitetas dažnai pristatomas kaip savaime suprantamas žingsnis į sėkmingą ateitį. Tačiau ar vien aukštojo mokslo diplomas lemia karjerą? Absolventų istorijos rodo, kad profesinis mokymas gali tapti tvirtu savarankiško gyvenimo, darbo ir tolesnių studijų pagrindu.
Kur slypi sėkmingos karjeros paslaptis? Kaip pasirinkti profesinį kelią, kuris atitiktų žmogaus gebėjimus, leistų augti ir siekti profesinio meistriškumo? Šie klausimai ypač aktualūs jaunuoliams, kurie dar mokyklos suole turi priimti sprendimus dėl ateities, nors ne visi jau aiškiai žino, kokioje srityje norėtų save realizuoti.
Ilgą laiką įprastas sėkmingos karjeros scenarijus buvo siejamas su gerais egzaminų rezultatais, studijomis universitete ar kolegijoje ir tik tada – įsiliejimu į darbo rinką. Daugeliui tai tinkamas ir prasmingas kelias. Vis dėlto jis nėra vienintelis. Profesinis mokymas gali padėti anksčiau pažinti pasirinktą sritį, įgyti konkrečių praktinių kompetencijų ir apsispręsti, kokių žinių bei studijų reikia tolesniame karjeros etape.
Svarbiausia – ne prestižas, o žmogui tinkamas kelias
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorė Sonata Andriuškevičienė siūlo prestižą vertinti ne pagal mokyklos pavadinimą, o pagal tai, ar jaunas žmogus atrado jį įkvepiančią veiklą ir gali joje augti.
„Kas šiandien yra prestižas? Žinomos mokyklos pavadinimas ar jaunas žmogus, atradęs veiklą, kuri jį uždega ir skatina augti? Kuo ilgiau dirbu švietime, tuo mažiau skubu pateikti vienareikšmius atsakymus ir tuo dažniau klausiu savęs: ką dar galiu padaryti, kad jaunas žmogus neprarastų smalsumo, atrastų savo talentus ir išdrįstų prisiimti atsakomybę už savo kelią? Juk ne kiekvienas talentas atsiskleidžia egzaminų šimtukais, o daugelis jaunuolių taip ir neatranda savo galimybių, jei per anksti išgirsta, kad yra negabūs, kad iš jų nieko nebus ar kad jiems numatytas tik vienas „teisingas“ kelias. Profesinis mokymas gali būti ne atsarginis planas, o pirmasis sąmoningas žingsnis į amatą, darbą, verslą ar tolesnes studijas“, – sakė S. Andriuškevičienė.
Toks požiūris nereiškia profesinio ir aukštojo mokslo supriešinimo. Priešingai – šie pasirinkimai gali vienas kitą papildyti. Vieni jaunuoliai iš karto renkasi studijas aukštojoje mokykloje, kiti pirmiausia įgyja profesiją, pradeda dirbti ir tik tada nusprendžia, kokia studijų kryptis geriausiai atitinka jų karjeros planus.
Profesija gali padėti sąmoningiau pasirinkti studijas
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro absolventas Klaidas Kalijevas savo kelią pradėjo pasirinkęs kelionių pardavimo agento profesiją. Mokydamasis jis suprato, kad ateitį nori sieti su turizmu. Įgytas profesinis pagrindas paskatino tęsti mokslus aukštojoje mokykloje. Vėliau Klaidas dirbo viešbučių administravimo srityje ir prisijungė prie Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „GO Vilnius“ komandos.
„Profesinis mokymas man padėjo suprasti, kad turizmas – sritis, su kuria noriu sieti savo ateitį. Tai buvo pirmas žingsnis, paskatinęs vėliau tęsti studijas aukštojoje mokykloje“, – sakė K. Kalijevas.
Profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą derina ir profesionalus barmenas Nojus Lysinas. Mokydamasis profesinėje mokykloje jis dalyvavo nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose, atstovavo Lietuvai profesinio meistriškumo renginiuose ir pelnė reikšmingų įvertinimų. Šiandien Nojus dirba pagal įgytą profesiją ir studijuoja tarptautinį verslą bei komunikaciją. Profesinis mokymas jam tapo pagrindu tolesniems pasirinkimams ir padėjo užtikrinčiau siekti profesinių tikslų.
„Profesinis mokymas davė ne tik profesinių žinių, bet ir pasitikėjimo savimi, atsakomybės bei įgūdžių, kurie praverčia kasdien“, – sakė N. Lysinas.
Darbo rinkoje svarbios ir praktinės kompetencijos
Šiuolaikinėje darbo rinkoje vertinami specialistai, gebantys ne tik išmanyti teoriją, bet ir praktiškai taikyti žinias, spręsti problemas, bendradarbiauti bei prisitaikyti prie pokyčių. Profesinis mokymas nuo pirmųjų mokymosi etapų yra glaudžiai siejamas su praktika, realiomis darbo situacijomis ir profesine atsakomybe.
Virtuvės šefas Dilan Dampella Gamage savo pašaukimą atrado maisto gaminimo srityje. Atvykęs į Lietuvą jis profesinėje mokykloje ugdė kulinarines kompetencijas, kartu mokėsi lietuvių kalbos, matematikos ir kitų dalykų. Šiuo metu D. Dampella Gamage dirba vyriausiuoju virtuvės šefu „Sodyboje Grand Vila“, o sukaupta patirtimi, žiniomis ir patarimais dalijasi su jaunąja karta mokymuose ir seminaruose.
Prieš du dešimtmečius virėjo profesiją įgijusi Gintarė Ramanauskienė šiandien vadovauja šeimos restoranui „Piliakalnio kiemelis“. Profesinėje mokykloje įgytos žinios ir praktiniai įgūdžiai tapo pagrindu jos tolesniam darbui maitinimo srityje ir atsakomybei vadovaujant restoranui. Pasak Gintarės, šiame sektoriuje netrūksta iššūkių, tačiau didžiausias atlygis – laimingi ir patenkinti svečiai.
„Mokslai profesinėje mokykloje padėjo tvirtus pagrindus – kai pagrindas geras, tada ir namas geras“, – sakė G. Ramanauskienė.
Konditerė Brigita Baladinskienė, prekės ženklo „Grinco skanėstai“ įkūrėja, iš pradžių įgijo verslo administravimo specialybę. Po vaikų auginimo pertraukos ji nusprendė keisti profesinę kryptį ir pasirinko konditerijos programą. Konditerės profesiją įgijusi prieš maždaug dešimtmetį, Brigita kartu su vyru įkūrė savo verslą. Profesinis mokymas jai suteikė galimybę pakeisti veiklos sritį ir įgytas žinias pritaikyti savarankiškoje profesinėje veikloje.
Profesinis mokymas – ne atsarginis planas
Šiuolaikiniai profesinio mokymo centrai suteikia daugiau nei galimybę įgyti konkrečią kvalifikaciją. Juose galima kartu siekti pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, atlikti praktiką Lietuvoje ir užsienyje, mokytis iš savo sričių profesionalų, dalyvauti nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose. Profesinis mokymas apima įvairias kryptis – nuo maitinimo, svetingumo ir maisto pramonės iki verslo, paslaugų, transporto, statybos ar skaitmeninių technologijų.
Šias galimybes Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras pristatė įgyvendindamas projektą „Absolventų sėkmės istorijos“. Jo metu kalbinti buvę mokiniai, šiandien dirbantys maisto pramonės, turizmo, aptarnavimo ir paslaugų sektoriuose, kuriantys savo verslus, einantys atsakingas pareigas arba tęsiantys mokslus. Projektu siekiama stiprinti ryšį su absolventais ir parodyti dabartiniams mokiniams realius profesinio augimo pavyzdžius.
Todėl klausimą „universitetas ar profesinė mokykla?“ verta keisti kitu: koks kelias konkrečiam žmogui padės geriausiai atskleisti gebėjimus ir pasiekti profesinius tikslus? Vienam tinkamiausias sprendimas bus iš karto rinktis universitetą, kitam – pirmiausia įgyti profesiją, pradėti dirbti ir vėliau tęsti studijas. Sėkmingą karjerą lemia ne vien diplomo pavadinimas, bet ir žmogaus motyvacija, praktiniai gebėjimai, atsakomybė bei noras nuolat tobulėti.
About the Author
