Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia pajutę, kad bankų paslaugas gauti gyvai tapo sunkiau, tačiau beveik kas ketvirtas į skyrius jau visai nebeužsuka. Kadangi daugumą įprastų bankinių paslaugų šiandien galima gauti nuotoliniu būdu, nemažą dalį klausimų, dėl kurių anksčiau tekdavo vykti į skyrių, dabar galima išspręsti vos per kelias minutes – telefonu, internetu ar mobiliąja programėle.
„Urbo“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad penktadaliui Lietuvos gyventojų artimiausias bet kokio banko skyrius nutolo arba buvo uždarytas. Dar 32 proc. respondentų nurodė, kad gyvai gauti banko paslaugas tapo sunkiau dėl nepatogaus skyrių darbo laiko, eilių ar išankstinės registracijos.
Tuo metu 12 proc. gyventojų gyvo aptarnavimo prieinamumo pokyčių nepajuto, o 23 proc. bankų skyriais apskritai nesinaudoja – visas paslaugas tvarko internetu ar mobiliąja programėle.
„Laikai keičiasi. Jei anksčiau pajamų deklaravimas, notarinės paslaugos, būsto įsigijimo sandoriai ar bankininkystės perkėlimas į naują telefoną reikalavo gyvo vizito konkrečioje įstaigoje, šiandien vis daugiau paslaugų galima gauti neišeinant iš namų ar būnant kitame pasaulio krašte. Prie to prisitaiko ir bankai – vis daugiau paslaugų perkeliama į nuotolį. Dažnai užtenka paskambinti į banką ir paaiškėja, kad klausimą galima išspręsti dar pokalbio metu, nevykstant į skyrių gyvai“, – pažymi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Banko skyrių poreikis – ne visiems vienodas
Apklausos duomenimis, vilniečiai mažiausiai pajuto bankų skyrių trūkumą – tuo skundžiasi tik 9 proc. Tačiau būtent jie dažniausiai nurodė nepalankų gyvo aptarnavimo organizavimą – nepatogų darbo laiką, eiles ar būtinybę registruotis iš anksto. Taip atsakė 37 proc. sostinės gyventojų.
Kitų didžiųjų ir mažesnių miestų, rajonų ir kaimo vietovių gyventojai bankų skyrių trūkumą jaučia dažniau nei vilniečiai – priklausomai nuo vietovės, tai nurodė nuo 21 iki 25 proc. respondentų. Vis dėlto ir šiose vietovėse nemaža dalis žmonių susiduria ne su atstumo, o su aptarnavimo organizavimo nepatogumais: didžiuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse juos paminėjo 32–33 proc., o mažesniuose miestuose ir rajonų centruose – 26 proc. gyventojų.
„Visa tai rodo, kad mažesniuose miestuose ir rajonų centruose bankų skyrių trūkumą jaučia maždaug tris kartus daugiau gyventojų nei Vilniuje. Sostinėje dažniau minimas nepatogus darbo laikas, eilės ar registracija. Nors problemos skirtingos, nemažą dalį jų gali išspręsti nuotolis – tuomet nereikia derinti vizito prie darbo, gaišti laiko kelionei ar laukti eilėje“, – nurodo J. Ivaška.
Nuotolinių paslaugų naudojimas skiriasi ir pagal gyvenamąją vietą: Vilniuje visus bankų reikalus nuotoliu sprendžia beveik kas trečias, o regionuose – maždaug kas penktas gyventojas.
Pasak „Urbo“ banko atstovo, nestebina, kad dažniausiai – 29 proc. – nuotolinėmis paslaugomis naudojasi 18–35 m. gyventojai. Vis dėlto amžius nėra vienintelis lemiamas veiksnys: 56 m. ir vyresni gyventojai nuotoliu naudojasi dažniau nei 46–55 m. grupė. Būtent vidurinio amžiaus respondentai dažniausiai teigė, kad gyvas bankų aptarnavimas tapo sunkiau prieinamas.
„Apklausos duomenys atskleidė, kad didėjant pajamoms ir išsilavinimo lygiui gyventojai dažniau apsieina be vizito bankuose. Tarp gaunančių iki 700 eurų per mėnesį ar nebaigusių vidurinio išsilavinimo visus bankinius reikalus nuotoliu sprendžia 14–17 proc. Tarp uždirbančių virš 1,5 tūkst. eurų tokių yra 37 proc., o turinčių aukštąjį išsilavinimą – 29 proc. Taigi įtakos turi ne vien amžius ar gyvenamoji vieta, bet ir skaitmeniniai įgūdžiai bei pasitikėjimas. Todėl svarbu ne tik plėsti nuotolines paslaugas – svarbu padėti gyventojams patogiai jomis naudotis“, – teigia J. Ivaška.
Bankas vis dažniau pasiekiamas iš namų
Nors dalis gyventojų jaučia, kad gyvai bankų paslaugas gauti tapo sunkiau, Lietuvos bankų asociacijos pernai atlikta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. finansų įstaigų klientų per pastaruosius metus nė karto nesilankė bankų skyriuose.
„Gyvas aptarnavimas išlieka svarbus, tačiau kartais vizitas planuojamas tiesiog iš įpročio. Todėl iš anksto verta pasidomėti, ar reikiamos paslaugos negalima gauti nuotoliu. Mūsų duomenys rodo, kad toks būdas pasirenkamas vis dažniau: nuotoliu gauname apie 60 proc. vartojimo paskolų paraiškų, o būsto paskolų ir verslo lizingo paraiškų – beveik 100 proc.“, – priduria „Urbo“ banko atstovas.
Pasak jo, neišeinant iš namų šiuo metu galima gauti beveik visas bankų paslaugas – tapti klientu, užsisakyti mokėjimo kortelę ar sudaryti indėlio sutartį. „Urbo“ banko atstovas skaičiuoja, kad vidutiniškai apie 40 proc. juridinių klientų naujas sąskaitas jau atidaro nuotoliu. Gyvai teikiamos tik pavienės paslaugos, kurių nuotoliniu būdu suteikti neįmanoma, pavyzdžiui, grynųjų pinigų operacijos.
„Dažnai žmonės, ypač regionuose, nori atvykti pasitarti gyvai, nes jiems svarbi bankininko konsultacija. Visgi primename, kad skubiais atvejais – pastebėjus įtartiną operaciją ar prireikus atlikti grynųjų pinigų operaciją – mūsų klientai gali atvykti ir be išankstinės registracijos“, – pamini „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
„Spinter tyrimai“ apklausa apie bankų paslaugas gyvai ir nuotoliu buvo atlikta 2026 m. birželio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1 016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
