Lietuvą užplūdus vasariškiems karščiams, skubame ieškoti pavėsio ir atsigaivinti, tačiau ar visada pagalvojame apie tuos, kurie negali pasakyti, kad jiems per karšta? Veterinarijos gydytoja-chirurgė Gintarė Kleizė primena, kad perkaitimo rizika augintiniams pradeda didėti jau oro temperatūrai perkopus 21°C, ypač esant didesnei oro drėgmei. Veterinarė dalinasi, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kokių klaidų šeimininkai vis dar daro dažniausiai ir kodėl net iš pirmo žvilgsnio nekaltos situacijos karštą dieną gali baigtis skubiu vizitu į veterinarijos kliniką.
Pirmieji perkaitimo signalai
Karštomis dienomis šunys dažniau lekuoja, ieško pavėsio, geria daugiau vandens ir tampa vangesni. G. Kleizės teigimu, taip organizmas bando atsivėsinti, tačiau šie pokyčiai gali būti ir pirmieji ženklai, kad augintiniui kūno temperatūrą reguliuoti darosi vis sunkiau.
„Iš pradžių šuo intensyviau lekuoja, daugiau ilsisi ir vengia aktyvios veiklos. Tačiau jei organizmui nepavyksta atvėsti, būklė gali imti sparčiai blogėti – kvėpavimas tampa sunkus, gyvūnas – vangus, atsisako judėti. Pastebėjus tokius požymius, svarbu nedelsiant nutraukti fizinę veiklą, padėti augintiniui atsivėsinti, o jei savijauta negerėja – skubiai vykti į veterinarijos kliniką“, – teigia gydytoja.
Anot G. Kleizės, laiku nesuteikus pagalbos, perkaitęs augintinis gali patirti šilumos smūgį. Tuomet sutrinka gyvūno koordinacija ir orientacija, pasireiškia raumenų drebulys, vėmimas ar viduriavimas, o sunkesniais atvejais – traukuliai ar sąmonės netekimas. Tokiose situacijose delsti negalima – kuo anksčiau suteikiama veterinarinė pagalba, tuo didesnė tikimybė išgelbėti augintinio gyvybę.
Karštis šunims pavojingesnis nei žmonėms
Didžiausia klaida, kurią daro šeimininkai – augintinio savijautą vertinti pagal savo pojūčius. Tačiau, pasak G. Kleizės, šunys karštį pakelia visai kitaip nei žmonės.
„Žmonės kūną vėsina prakaituodami, o šunys prakaito liaukų turi tik pėdučių pagalvėlėse ir aplink nosį. Pagrindinis jų būdas atsivėsinti yra lekavimas, tačiau karštomis ir drėgnomis dienomis jo dažnai nebepakanka“, – aiškina specialistė.
Kadangi normali šuns kūno temperatūra siekia 38-39 °C, iki šilumos smūgio ribos jį skiria vos keli laipsniai.
„Kai oro temperatūra pakyla iki maždaug 27 °C, šuo gali perkaisti net ir ramiai gulėdamas pavėsyje. Karščiausią dienos metą geriau atsisakyti ilgų pasivaikščiojimų ir aktyvių žaidimų. Jei yra galimybė, augintiniui reikėtų sudaryti sąlygas atsivėsinti – praverčia vėsinimo kilimėlis ar keli ledo kubeliai vandens dubenyje“, – pataria G. Kleizė.
Karščiai keičia ir augintinio dienotvarkę
Karštomis dienomis neužtenka tik vandens ir pavėsio – būtina koreguoti ir įprastą augintinio rutiną. G. Kleizė primena: ilgesnius pasivaikščiojimus ar treniruotes geriausia planuoti anksti ryte arba vėlai vakare. Vidurdienį saulė intensyviausia, o karštis savo piką dažniausiai pasiekia tarp 15 ir 17 valandos.
Pavojų kelia ir įkaitęs asfaltas bei trinkelės – jie įkaista gerokai labiau nei oras ir gali skaudžiai nudeginti šuns letenas.
„Vadovaukitės paprasta taisykle: jei ant dangos basomis neišstovite bent dešimties sekundžių, ji per karšta ir jūsų augintiniui. Tokiu metu saugiau rinktis žolę ar miško takus“, – teigia G. Kleizė.
Veterinarė rekomenduoja į ilgesnį pasivaikščiojimą pasiimti vandens ir sulankstomą dubenėlį. Atsivėsinti keturkojui gali padėti trumpa pertraukėlė prie vandens telkinio, vaikiškame baseinėlyje ar net po vejos laistymo sistema.
Ko šeimininkai dažnai neįvertina?
Karštomis dienomis užtenka vos kelių minučių, kad automobilio viduje temperatūra taptų mirtinai pavojinga. Vis dėlto veterinarė pastebi, kad dalis šeimininkų vis dar mano, jog trumpam palikti augintinį automobilyje saugu, ypač jei praverti langai ar automobilis stovi pavėsyje.
„Jei lauke 25–30 °C, automobilio salone temperatūra per trumpą laiką gali šoktelėti iki 40–50 °C. Didžiausias temperatūros šuolis įvyksta per pirmąsias 15-30 minučių, todėl net trumpas sustojimas gali tapti pavojingas augintiniui“, – pabrėžia G. Kleizė.
Gydytoja primena, kad pastebėjus perkaitimo požymius, gyvūną reikia nedelsiant išvesti į vėsią, gerai vėdinamą vietą. Kūną galima švelniai apšlakstyti vėsiu, bet ne lediniu vandeniu, daugiausia dėmesio skiriant kaklo, krūtinės, pilvo ir letenų sritims.
Kai skubi pagalba tampa būtina
Nors daugumos su karščiu susijusių nelaimių galima išvengti, veterinarijos gydytoja primena, kad stiprus perkaitimas ar šilumos smūgis dažnai pareikalauja ne tik skubios pagalbos, bet ir sudėtingesnio gydymo. Tokiais atvejais gali prireikti laboratorinių tyrimų, lašinių, vaistų ar gyvūno stebėjimo stacionare, todėl gydymo išlaidos gali greitai išaugti.
Draudimo bendrovės „If“ Baltijos šalių produktų ekspertė Joana Margytė pastebi, kad apie galimas nemenkas veterinarijos išlaidas šeimininkai susimąsto tik tada, kai bėda jau ištikusi ir tenka skubiai vykti į kliniką.
„Skubios veterinarinės pagalbos karščių metu prireikia ne tik dėl šilumos smūgio ar nudegintų letenų pagalvėlių, bet ir dėl kitų staiga pasireiškusių sveikatos sutrikimų: apsinuodijimų ar sužeidimų. Tokiose situacijose svarbiausia kuo greičiau suteikti augintiniui reikiamą pagalbą ir sprendimus dėl gydymo priimti galvojant pirmiausia apie jo sveikatą“, – sako J. Margytė.
Pasak ekspertės, augintinių draudimas gali padėti sumažinti netikėtų gydymo išlaidų finansinę naštą. Augintiniui netikėtai susirgus ar patyrus traumą gali būti kompensuojamos veterinarijos gydytojų konsultacijų, diagnostinių tyrimų, gydymo procedūrų, operacijų, vaistų ir kitos būtinos išlaidos. Pasirinktas draudimo variantas lemia kompensuojamų išlaidų limitą ir papildomos apsaugos apimtį.
Pasak J. Margytės, draudimu svarbu pasirūpinti iš anksto, kol augintinis sveikas, nes jis skirtas nenumatytiems, o ne jau diagnozuotiems sveikatos sutrikimams. Jei augintinis apdraudžiamas iki trečiojo gimtadienio, o sutartis kasmet pratęsiama be pertraukų, gydymo išlaidų draudimą galima tęsti visą jo gyvenimą – be amžiaus apribojimo. Apsauga taip pat gali lydėti augintinį kelionėse: Europoje ji galioja iki 60 dienų. Tai suteikia daugiau užtikrintumo rūpinantis augintiniu tiek namuose, tiek kelionėje.
About the Author
