Lietuvos vardas Kanadoje įrašytas ir viešajame kraštovaizdyje – gatvių pavadinimuose, bažnyčių architektūroje, memorialuose, ežerų pakrantėse ir net sunkiai pasiekiamuose miško ženkluose. Otavoje ir Kvebeke atsiveria dar viena Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Kanadoje dalis, liudijanti, kaip lietuviai svetur siekė išsaugoti savo tapatybę, priminti pasauliui apie okupuotą Lietuvą ir įrašyti jos vardą į juos priėmusios šalies kultūrinį kraštovaizdį.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgyvendinamo projekto dėmesio centre šįkart – Kanados sostinėje Otavoje ir Kvebeko provincijoje esantys objektai: Vilniaus alėja ir Komunizmo aukų memorialas Otavoje, Monrealio Aušros Vartų bažnyčia, Monrealio Šv. Kazimiero bažnyčia, Lietuvos gatvė Monrealyje, Dainavos ežeras ir Gediminaičių stulpų paminklas bei kryžius prie Sylvère ežero.
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomene, Kanados lietuvių muziejumi-archyvu ir kitais partneriais.
Lietuvos vardas Kanados sostinėje
2018 m. Otavos miesto savivaldybė dalį Crossfield alėjos pervadino Vilniaus alėja. Gyvenamųjų namų kvartale, gamtos apsuptoje vietovėje esanti gatvė įamžina Lietuvos sostinę ir lietuvius, prisidėjusius prie Otavos regiono augimo bei formavimosi.
Kanados sostinėje Lietuvos istoriją primena ir 2024 m. gruodžio 12 d. atidengtas Komunizmo aukų memorialas. Jo oficialus pavadinimas – „Komunizmo aukų memorialas – Kanada, prieglobsčio žemė“ – pabrėžia Kanados vaidmenį priimant nuo komunistinių režimų bėgusius ir jų persekiotus žmones.
Pagrindinis memorialo elementas – Prisiminimų arka, sudaryta iš daugiau nei 4 000 metalo strypelių. Memorialas įrengtas Provincijų ir teritorijų sode Otavoje, o prie jo įgyvendinimo prisidėjo ir Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje.
Monrealis – senosios lietuvių parapijos ir modernios architektūros miestas
Kvebeko provincijoje svarbiausias lietuviško paveldo telkinys susiformavo Monrealyje. Čia 1907 m. įkurta lietuvių parapija tapo pirmąja svarbia lietuvių institucija mieste. 1915 m. pastatyta pirmoji Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia, o XX a. viduryje ji buvo perstatyta ir įgavo dabartinį pavidalą.
Šv. Kazimiero bažnyčia iki šiol veikia kaip religinis ir kultūrinis centras: čia laikomos pamaldos lietuvių kalba, vyksta bendruomenės susitikimai ir šventės. Jos viduje išlikę ryškūs lietuviški ženklai – Šv. Kazimiero statula su Gediminaičių stulpais, tradiciniais lietuviškais medžio raižiniais puoštos koplytėlės, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdai, lietuviški šiaudiniai sodai.
Kitas išskirtinis Monrealio objektas – Aušros Vartų bažnyčia, pašventinta 1955 m. Jos statybą organizavo kunigas jėzuitas Jonas Kubilius, o projektas siejamas su lietuvių išeivijos architektu Alfredu Kulpa-Kulpavičiumi. Modernių formų šventovėje Lietuvos atmintį įprasmina stilizuota Aušros vartus primenanti arka, Aušros Vartų Mergelės Marijos paveikslo interpretacija ir altoriaus sąsajos su Vilniaus Trijų kryžių simbolika.
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, Monrealio lietuviškos bažnyčios rodo, kad diasporos paveldas yra ir dvasinės, ir kultūrinės atminties forma.
„Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje – tai vietos, kuriose susijungia Lietuvos istorija, tikėjimas, architektūra, bendruomenės atmintis ir žmonių pastangos išsaugoti ryšį su savo kilmės šalimi“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė.
Gatvės, ežerai ir miško ženklai
Lietuvos vardas Kvebeke įamžintas ne tik bažnyčiose. 1966 m. Monrealio lietuvių bendruomenės prašymu Lasalo rajone esanti gatvė buvo pavadinta Lietuvos vardu. Sovietinės okupacijos metais toks sprendimas buvo daugiau nei simbolinis – jis priminė kanadiečiams apie Lietuvos laisvės siekį ir įtvirtino lietuvių bendruomenės buvimą miesto erdvėje.
Lietuviškos atminties ženklu tapo ir Dainavos ežeras Lorentidų regione. Apylinkių miškai ir lapuočių girios Monrealio lietuviams priminė Dzūkiją, todėl 1970 m., lietuviams kooperuojantis perkant vasarnamius aplink ežerą, jis oficialiai pavadintas Dainavos vardu. Šiandien vietą žymi atminimo ir informacinė lenta.
Dar vienas išskirtinis lietuviškas ženklas yra prie Sylvère ežero esantis Gediminaičių stulpų paminklas ir kryžius. 1970 m. jį pastatė aplink ežerą stovyklavę lietuvių skautai. Nors paminklas sunkiai pasiekiamas – iki jo reikia eiti maždaug valandą trunkančiu žygiu, jis iki šiol prižiūrimas vietos lietuvių.
Šie objektai rodo, kad paveldas gali būti ne tik monumentalus ar oficialiai saugomas. Kartais jį sudaro gatvės vardas, ežero pavadinimas, bendruomenės prižiūrimas ženklas miške ar trispalvė prie vasarnamio – nedideli, bet lietuvių tapatybei svarbūs ženklai.
Bendruomenių pastangos ir pasaulio paveldo dalis
Otavos ir Kvebeko objektai atskleidžia skirtingas Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo formas: nuo sostinėje įrengto memorialo iki parapijų, gatvių pavadinimų, ežerų ir skautų pastatytų ženklų. Jų reikšmę kuria ryšys su Lietuvos istorija, kultūra, žmonėmis, diasporos tapatybe ir Lietuvos vardo matomumu pasaulyje.
„Be lietuvių bendruomenių pastangų daugelio šių objektų nebūtų buvę – būtent bendruomenės steigė parapijas, telkė lėšas, rūpinosi vietovardžių įamžinimu, statė paminklus ir iki šiol prižiūri atminties ženklus. Todėl šis paveldas yra ne tik Lietuvos atminties dalis, bet ir Kanados kultūrinio kraštovaizdžio bei platesnės pasaulio migracijos istorijos liudijimas“, – sako dr. V. Ščiglienė.
Nuo sukauptų duomenų – prie valstybės politikos
Paveldo komisija „U-Paveldo“ veiklą plėtoja nuo 2016 m. Jos metu sukaupti duomenys apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje kuria praktinį pagrindą nuoseklesnei valstybės politikai ir yra svarbūs rengiant Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje koncepciją.
Ši veikla prisideda ir prie „Globalios Lietuvos“ tikslų – stiprinti Lietuvos ryšius su diaspora ir įtraukti užsienio lietuvius į bendrą kultūros, istorijos bei atminties išsaugojimą.
Valstybės institucijų, politikų ir lietuvių bendruomenių požiūriai į tokio paveldo išsaugojimo prioritetus ir atsakomybę ne visuomet sutampa. Todėl ypač svarbus nuoseklus valstybės požiūris, dialogas ir ilgalaikė partnerystė su diaspora.
Žemėlapis atsiveria etapais
Sostinės ir Kvebeko objektai – dar viena etapais atveriamo „U-Paveldo“ interaktyvaus žemėlapio dalis. Toliau paeiliui bus viešinami kitų Kanados provincijų ir miestų objektų telkiniai, juos siejančios bendruomenių istorijos ir iki šiol mažai žinomi paveldo pasakojimai.
Šie objektai taip pat bus įtraukti į atskirą teminį Kanados lietuviško paveldo žemėlapį, kuris bus išleistas popieriniu ir elektroniniu formatais.
Žinančius apie „U-Paveldo“ duomenų bazėje dar neužfiksuotus su Lietuva susijusius objektus Paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir pateikti informaciją bei nuotraukas specialioje anketoje: https://tally.so/r/pbGb5J
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
About the Author
