IT funkcijų valdymas tampa vis sudėtingesnis: įmonėms reikia ne tik užtikrinti sklandžią kasdienę veiklą, bet ir išmanyti kibernetinį saugumą, debesijos sprendimus, spręsti veiklos tęstinumo klausimus. Įmonės viduje išlaikyti tokių kompetencijų turinčių žmonių komandą tampa iššūkiu ir dėl specialistų trūkumo, ir dėl augančių išlaidų. Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo Vaido Dominausko, vienas iš strateginių pasirinkimų – aiškiai atskirti, kurias funkcijas verta išlaikyti įmonės viduje, o kurioms reikalingas išorės ekspertų įsitraukimas.
Technologijų poreikiams augant, įmonėms vis sunkiau visas reikalingas kompetencijas sukaupti vien savo viduje. Eurostato 2024 m. duomenimis, 57,5 proc. ES įmonių, kurios samdė arba bandė samdyti IT specialistus, susidūrė su sunkumais užpildydamos šias pozicijas.
Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo Vaido Dominausko, per pastaruosius 10–15 metų IT funkcija organizacijose pasikeitė iš esmės. Anksčiau pagrindinis IT komandos uždavinys buvo užtikrinti, kad technika ir sistemos veiktų, o šiandien iš IT tikimasi kur kas daugiau – nuo kibernetinio saugumo ir skaitmenizacijos iki debesijos sprendimų, dirbtinio intelekto integracijos ir verslo atsparumo užtikrinimo.
Dėl šios priežasties dalis organizacijų vis dar siekia visas reikalingas kompetencijas kaupti viduje, tačiau tam tenka samdyti vis daugiau skirtingų sričių specialistų. Kitos renkasi kitą kelią – išlaikyti strategines kompetencijas įmonėje, o specifinę ekspertinę pagalbą pasitelkti pagal poreikį.
„Pastaruoju metu technologijos kreičiasi greitai, todėl vienam IT specialistui kartais sunku suspėti su pokyčiais ir aprėpti visas organizacijai reikalingas sritis. Net ir labai patyręs darbuotojas negali vienodai giliai išmanyti visų technologinių krypčių. Todėl įmonės turi įvertinti, kokias kompetencijas joms būtina turėti nuolat, o kurias efektyviau pasitelkti pagal poreikį“, – teigia Vaidas Dominauskas.
Kainą lemia ne tik atlyginimas
Augant darbuotojų atlyginimams, įmonėms tenka svarstyti, ar racionalu plėsti vidinę komandą, ar reikalingas kompetencijas įsigyti kaip paslaugą. Organizacijos dažnai lygina vidinio specialisto atlyginimą su išorės paslaugų tiekėjo mokesčiu. Tačiau, pasak Vaido Dominausko, toks palyginimas dažnai neapima visų realių sąnaudų.
Vidinės IT komandos biudžetą sudaro ne tik darbuotojų atlyginimai, bet ir specialistų paieška, atranka, jų išlaikymas, mokymai, sertifikavimas, technologiniai įrankiai bei poreikis nuolat atnaujinti kompetencijas. Sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje tai tampa reikšminga ilgalaike investicija.
Tuo metu išorės partneriai gali suteikti prieigą prie platesnio specialistų rato ir specifinių žinių, kurių viduje sukurti ar išlaikyti ne visada apsimoka. Tai ypač aktualu toms sritims, kuriose tik periodiškai prireikia specifinių kompetencijų, tačiau jų trūkumas gali kelti didelę riziką verslui.
V. Dominausko teigimu, išorinis partneris nėra universalus sprendimas. Jis gali veikti pagal labiau standartizuotus procesus, turėti mažiau žinių apie organizacijos vidinę kultūrą, darbuotojų įpročius ar istorines aplinkybes, kurios nulėmė tam tikrus technologinius sprendimus. Todėl kritinės verslo žinios ir strateginiai sprendimai neturėtų būti visiškai perkeliami už organizacijos ribų.
„Kita vertus, būtent standartizuoti procesai dažnai tampa vienu svarbiausių partnerio privalumų. Dokumentuotos procedūros, aiškūs paslaugų lygiai (SLA) ir platesnė specialistų komanda padeda užtikrinti veiklos tęstinumą darbuotojų atostogų, ligos ar kaitos atvejais. Be to, įmonei nereikia papildomai samdyti darbuotojų didesnių projektų metu ar ieškoti retų kompetencijų specialistų kiekvienam naujam poreikiui“, – priduria jis.
Išorinis partneris nepakeičia strateginės atsakomybės
„Matome, kad įmonėms sunku iškart atrasti tinkamiausią modelį. Turėjome atvejį, kai įmonė nusprendė investuoti į vidinį IT specialistą ir iš pradžių nesirinko išorinio partnerio paslaugų. Tačiau po metų organizacija grįžo pas mus dėl CISO paslaugų, nes suprato, kad vienas žmogus negali turėti tokio plataus kompetencijų spektro, kokį gali pasiūlyti technologijų partneris. Ši situacija atspindi, kad išorinis ekspertas nebūtinai pakeičia vidinę komandą. Dažnai jis ją sustiprina ten, kur reikia papildomų žinių ar pajėgumų“, – sako V. Dominauskas.
Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo, tinkamiausias IT valdymo modelis priklauso nuo organizacijos dydžio, veiklos pobūdžio, technologijų svarbos verslui ir turimų vidinių kompetencijų. Pavyzdžiui, didelės organizacijos dažniau gali sau leisti išlaikyti stiprias vidines IT komandas. Vis dėlto net ir jos ne visas funkcijas vykdo savarankiškai. Standartizuotas ir pasikartojančias kasdienes operacijas neretai perima išorės partneriai, o vidinė IT funkcija vis labiau orientuojasi į technologijų strategiją ir partnerių koordinavimą.
Vidutinėms įmonėms vis aktualesnis tampa mišrus IT valdymo modelis, kai organizacijoje išlaikoma atsakomybė už technologijų kryptį, prioritetų nustatymą ir verslo poreikių supratimą, o išorės partneriai padeda užtikrinti konkrečias kompetencijas arba perima dalį operacinių funkcijų. Mažesnėms organizacijoms išorės partneris gali padėti pasiekti reikiamą kompetencijų lygį neplečiant vidinės komandos iki ekonomiškai neefektyvaus dydžio.
„Išorinis partneris neturėtų būti vertinamas kaip IT vadovo ar vidinės komandos pakaitalas. Jo vaidmuo yra tapti papildomomis rankomis ir ekspertine pagalba ten, kur trūksta pajėgumų ar specifinių žinių. Tai leidžia IT vadovams daugiau dėmesio skirti skaitmenizacijai, inovacijoms, dirbtinio intelekto sprendimų integracijai ir kitiems strateginiams klausimams, o kasdienės operacijos vykdomos užtikrinant aiškius procesus ir mažesnę veiklos tęstinumo riziką“, – apibendrina V. Dominauskas.
About the Author
