Besibaigiant vasarai, kuomet daugiau išleidžiama atostogoms ir kitoms pramogoms, finansinė įtampa neretai sustiprėja. Specialistai atkreipia dėmesį, kad stresą dėl pinigų lemia ne vien pajamų dydis – ne mažiau svarbu, kaip žmogus reaguoja į neapibrėžtumą ir kiek yra pasiruošęs netikėtiems gyvenimo įvykiams. Liga, trauma, nelaimingas atsitikimas ar artimojo netektis gali ne tik sukelti emocinę įtampą, bet ir reikšmingai pakeisti šeimos finansinę situaciją, ypač jei dėl to sumažėja ar visai prarandamos pajamos. Didesnę ramybę kurti padeda ne tik atsakingas biudžeto planavimas, bet ir iš anksto priimti sprendimai, padedantys užtikrinti didesnį finansinį saugumą.
Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas sako, kad lėtinis finansinis stresas šeimoje dažnai paveikia ne tik žmogaus emocinę būseną, bet ir santykius su artimaisiais. Kai žmogus gyvena įtampoje, jis tampa jautresnis, dirglesnis, sunkiau išlieka kontakte, greičiau ginasi, kaltina arba užsidaro, atsiranda daugiau įtampos, mažiau švelnumo, mažiau gebėjimo girdėti vienas kitą.
„Labai dažnai konfliktai šeimoje vyksta ne vien dėl to, kad trūksta pinigų, o dėl to, kad pinigai iškelia gilesnius išgyvenimus: nesaugumą, gėdą, nepakankamumo jausmą, baimę prarasti kontrolę. Vienas partneris gali pradėti spausti, kitas – trauktis, ir pora ima kovoti jau ne tik su finansais, bet ir vienas su kitu“, – pastebi psichologas.
E. Siudiko teigimu, nuolatinis finansinis stresas gali stipriai paveikti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Kai žmogus ilgą laiką gyvena įtampoje, kūnas ima funkcionuoti tarsi nuolatinio pavojaus režimu.
„Blogėja miegas, atsiranda lėtinis nuovargis, didėja dirglumas, sunkėja susikaupimas, mažėja kantrybė, tampa sunkiau ilsėtis net tada, kai atsiranda tam galimybė. Emociniame lygmenyje toks stresas gali stiprinti nerimą, bejėgiškumo jausmą, vidinį chaosą, nuolatinį minčių sukimąsi apie blogiausius scenarijus. Jeigu žmogus ilgai būna tokioje būsenoje, tai gali prisidėti ir prie rimtesnių emocinės sveikatos sunkumų – išsekimo, panikos epizodų, depresinių būsenų, nuolatinio nerimo sutrikimų“, – dėsto pašnekovas.
Įveikti padeda ir žemiški dalykai
Kovojant su finansiniu stresu E. Siudikas visų pirma pataria atskirti du dalykus: realią situaciją ir mūsų psichologinę reakciją į ją.
„Dažnai žmogus šiuos du sluoksnius suplaka į vieną. Yra faktas: pavyzdžiui, sumažėjo pajamos, yra skolų, neaiški ateitis. Bet šalia fakto atsiranda ir vidinis pasakojimas: „viskas blogai“, „aš nesusitvarkysiu“, „esu nevykėlis“, „mums galas“. Būtent šis pasakojimas labai dažnai mus išsekina labiau nei pats faktas. Todėl viena svarbiausių praktikų – grįžimas į dabartį ir blaivų santykį su realybe“, – dėsto psichologas-psichoterapeutas.
Taip pat, pasak jo, labai svarbu apie finansinį stresą kalbėtis šeimoje ne kaltinant kitus, o problemas keliant atvirai ir nuoširdžiai.
„Ne „tu kaltas“, „tu nesupranti“, o „man baisu“, „aš jaučiu nesaugumą“, „man reikia, kad mes būtume komanda“. Kai pora nustoja kovoti tarpusavyje ir pradeda žiūrėti į problemą kartu, pats streso lygis mažėja“, – teigia jis.
Praktiškai kovoti su finansiniu nesaugumu ir stresu padeda ir labai žemiški dalykai: aiškus biudžeto peržiūrėjimas, išlaidų susidėliojimas, konkretus planas.
„Žmogaus nervų sistemai labai svarbu pajusti bent dalinę atramą ir aiškumą. Kai atsiranda konkretumas, mažėja bejėgiškumas“, – priduria E. Siudikas.
Ruduo – tinkamas metas peržiūrėti finansus
Vis dėlto finansinis planas svarbus ne tik tam, kad žinotume, kiek galime išleisti šiandien ar kiek atsidėti ateičiai. Ne mažiau svarbu iš anksto įvertinti, kaip šeima susitvarkytų netikėtai pasikeitus gyvenimo aplinkybėms – susirgus sunkia liga ar patyrus traumą. Siekiant užsitikrinti finansinį saugumą verta pagalvoti ir apie papildomas apsaugos priemones, kurios padėtų šeimai išlaikyti finansinį stabilumą net sudėtingiausiais laikotarpiais.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė pastebi, kad vasaros pabaiga daugeliui tampa nauju atspirties tašku, kai reikia iš naujo įvertinti savo finansinę situaciją. Pasibaigus atostogoms šeimų biudžetuose atsiranda daugiau planuojamų išlaidų – vaikų ugdymui, būreliams, namų ūkiui ir pan.
„Finansinis saugumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu, tačiau praktika rodo, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir uždirbantys gana daug. Net ir gaunant didesnes pajamas netikėtos išlaidos ar neplanuoti gyvenimo įvykiai gali sukelti įtampą, jei nėra sukaupto rezervo ar neturima kitų finansinės apsaugos priemonių“, – sako bendrovės atstovė.
Finansų specialistai rekomenduoja turėti sukauptą finansinę pagalvę, reguliariai peržiūrėti savo įsipareigojimus bei įvertinti, ar šeima yra apsaugota nuo rizikų, kurios galėtų turėti didesnį poveikį jos finansinei situacijai. Viena didžiausių rizikų – sumažėjusios ar visai dingusios vieno iš šeimos narių pajamos dėl ligos, traumos ar laikino nedarbingumo. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių nusprendžia draustis gyvybės draudimu.
„Dažnai apie finansinį saugumą pradedame galvoti tik susidūrę su netikėtais įvykiais, tačiau didžiausią ramybę suteikia sprendimai, priimti iš anksto. Svarbią vietą šiame plane gali užimti gyvybės draudimas. Jis gali padėti apsisaugoti nuo finansinių pasekmių susidūrus su sunkia liga, trauma ar nelaimingu atsitikimu, taip pat šeimai suteikti finansinę apsaugą netekus artimojo. Daugeliui jis tampa ne vien taupymo priemone, bet ir papildomu finansinio saugumo sluoksniu. Žinojimas, kad šeima turi tam tikrą apsaugą, padeda žmonėms jaustis ramiau ir labiau pasitikėti savo finansine ateitimi“, – priduria I. Veličkienė.
Kuo aiškesnis finansinis planas ir kuo daugiau iš anksto numatytų apsaugos priemonių, tuo mažiau nerimo kelia netikėti gyvenimo pokyčiai.
About the Author
