Liepos mėnesį elektros kaina biržoje atpigo 20 proc., vidutinė mėnesio megavatvalandės kaina siekė 75,63 euro. Nors, lyginant su birželiu, tai buvo pigesnis mėnuo, lietuviai už elektros energiją vis tiek mokėjo beveik 5 kartus brangiau nei suomiai.
Liepos mėnuo Lietuvoje buvo ir vėjuotas, ir saulėtas, todėl nemažą dalį elektros energijos poreikio šalyje buvo pagaminta atsinaujinančiais šaltiniais. Lyginant su birželiu, saulės ir vėjo elektros – 15 proc. daugiau. Tai leido stipriai sumažinti vidutinę megavatvalandės kainą.
Visgi, planiniai elektros energijos perdavimo jungčių remonto darbai tarp Suomijos ir Estijos ribojo pigios elektros patekimą į Lietuvą. Tam, kad pilnai patenkintumėme vartojimo poreikį šalyje – elektrą gaminome ir brangesniais būdais, ir importavome iš kitų, brangesnių šalių. To rezultatas – lietuviai mokėjo daugiau ir už Suomiją, ir už Latviją ar Estiją.
„Pigi suomiška elektros energija dėl mažesnių elektros energijos pralaidumų iš šios šalies didžiąja dalimi ir toliau lieka Estijoje, dalis tenka Latvijai. Mums, lietuviams, jau kelintą mėnesį jos lieka mažiau. Tai matosi ir biržoje – nors Lietuvoje buvo pigiau nei Lenkijoje ar Vokietijoje, šiaurės kaimynes kainomis lenkėme, o kai kurias – net penkis kartus“, – sako žaliųjų energijos sprendimų „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Elektros kaina už megavatvalandę Estijoje siekė 43,93, o Latvijoje – 74,72 eurus. Tuo metu Lenkijoje kaina siekė 112,10 Eur/MWh, o Vokietijoje – 105,45. Lyginant Lietuvos ir Suomijos kainas – skandinavai mokėjo beveik 5 kartus pigiau nei lietuviai – vos 15,37 Eur/MWh.
S. Jasiulio teigimu – kainos elektros biržoje tiesiogiai susietos su šalies gamybos pajėgumais. Jei Suomija sugeba pigią elektros energiją užsitikrinti branduolinėmis elektrinėmis, Lenkija ir Vokietija, nors ir investuoja į atsinaujinančios energijos sprendimus, vis dar yra stipriai priklausomos nuo dujomis ar akmens anglimi kūrenamų elektrinių.
„Kalbėdami apie kainas, kiekvieną kartą pabrėžiame, kad Suomija – regiono lyderė, galinti ir aprūpinti save, ir dar eksportuoti. Nenuostabu, kad ir liepos mėnesį būtent suomiai mokėjo keletą kartų mažiau nei lietuviai. Lenkijoje ir Vokietijoje – situacija kitokia, čia vis dar dominuoja brangūs elektros energijos gamybos būdai – dujomis ir anglimi kūrenamos elektrinės. Tai reiškia, kad Lietuvai pagaminti ir vartoti elektros energiją kainuoja pigiau“, – sako S. Jasiulis.
Eksperto teigimu, rugpjūčio mėnesį elektros energijos kaina Lietuvoje ir toliau priklausys nuo saulės ir vėjo elektrinių. Atsižvelgiant į orų prognozes, regiono infrastruktūros būklę, planuotus remonto darbus, elektros megavatvalandė turėtų kainuoti apie 82-83 eurus.
Apie „Enefit“:
„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą žalią elektros energiją. Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.
About the Author
