Mūsų šaliai būdavo būdingas gana švelnus klimatas, nekeliantis per didelių iššūkių. Tačiau situacija keičiasi: karščio bangos, gausūs krituliai ir nenuspėjamos audros pastaruoju metu pasikartoja kiekvienais metais, atskleisdami būstų pažeidžiamumą. Keičiantis klimatui, ateityje gamtos stichijų tik daugės, o gyventojams teks pergalvoti, kaip pasirūpinti savo turto atsparumu. Pasak eksperto, dalį klimato keliamų rizikų galima sumažinti dar sklypo pasirinkimo ir būsto projektavimo etape.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio, namas, kuris buvo laikomas gerai suprojektuotu prieš 20 metų, nebūtinai bus pakankamai atsparus ateinančių dešimtmečių orams: „Šiandien svarbu ne tik šiltos sienos ir sandarūs langai, bet ir tai, kur sklype nutekės vanduo, kaip vėdinsis patalpos per karščius, ar stogas atlaikys šlapią sniegą atodrėkio metu ir stiprų vėją per audras, ar šildymo sistema bus patikima stojus ilgesnės trukmės speigui“.
Draudiko duomenimis, šių metų pirmasis ketvirtis priminė, kokia atšiauri gali būti žiema Lietuvoje: gyventojams sukelti šalčio ir sniego nuostoliai sudarė 38 proc. visų bendrovės fiksuotų būsto žalų, kurių apskritai šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo fiksuota net 73 proc. daugiau, o už jas išmokėta 15 mln. eurų daugiau.
„Pastarųjų metų vasaros taip pat primena, kad klimatas Lietuvoje keičiasi. Šiemet vasara, pagal gamtos jėgų sukeltų žalų mastą – nuožmesnė nei pernykštė. Mūsų duomenimis, užregistruotų įvykių skaičius šiemet yra maždaug 100 žalų didesnis, o nuostoliams atlyginti rezervuota suma jau pasiekė 1,7 mln. eurų – apie 30 proc. daugiau nei klientams išmokėta per visą praėjusių metų vasarą“, – sako žalų ekspertas.
Jis dalijasi pavyzdžiais, į ką jau turime atkreipti dėmesį projektuodami arba atnaujindami namus.
Atsparumas karščiui. Europos aplinkos agentūra nurodo, kad karščio bangos Europoje tampa ilgesnės, dažnesnės ir intensyvesnės. Jų metu kondicionierius gali tapti pagalbine priemone, bet jis neturėtų būti vienintelis išsigelbėjimas.
„Jei namas netinkamai orientuotas, langai neapsaugoti, o vėdinimas neapgalvotas – gyventojai taps priklausomi nuo elektros ir mechaninio vėsinimo. Didesnis vėsinimui reikalingų išteklių poreikis ateityje gali lemti ne tik didesnes išlaidas elektros energijai, bet ir sukelti elektros tiekimo trikdžius. Todėl projektuojant būstą, vis daugiau dėmesio rekomenduojama skirti namo orientacijai“, – sako A. Juodeikis.
Pasak jo, dideli pietiniai ar vakariniai langai suteiks daug šviesos, bet be šešėlio lauke jie vasarą tampa kaitros šaltiniu. Tuo tarpu tinkamai suplanuotos stogo užlaidos, pergolės, išorinės žaliuzės, medžiai ar kiti šešėlį kuriantys sprendimai leidžia sumažinti kaitros poveikį, bet išlaikyti natūralią šviesą ir išnaudoti saulės šviesą žiemą.
Lietus – ne tik stogo klausimas. Kita didėjanti rizika – intensyvūs krituliai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos platformoje nurodoma, kad Lietuvoje iki 2100 m. vidutinis metinis kritulių kiekis gali didėti 3,7-13,5 proc., o didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Taip pat prognozuojamas didesnis kritulių intensyvumas ir gausių kritulių periodiškas pasikartojimas.
Pasak eksperto, tai reiškia, kad statant būstą, reikėtų vertinti grunto laidumą ir tai, ar stipraus lietaus metu vanduo netekės link namo. Atitinkamai patartina formuoti nuogrindas, įrengti lietaus sodus, infiltracinius šulinius ar kitas vietines vandens sugėrimo sistemas.
„Ne mažiau svarbus ir stogo dangos pasirinkimas bei lietaus nuvedimo sistema. Tradiciniai latakai ir lietvamzdžiai gali būti per silpni staigioms, intensyvioms liūtims, todėl projektuojant namą verta numatyti pakankamo skersmens lietvamzdžius, stogo nuolydį, kuris neleistų vandeniui kauptis, ir sprendimus, apsaugančius nuo vandens patekimo į konstrukcijų jungtis. Tuo tarpu stogo dangą patartina rinktis nepamirštant, kad ji turės atlaikyti ir intensyvėjančias krušas“, – sako A. Juodeikis.
Audros nebėra retenybė. Draudimo bendrovės atstovas pastebi, kad stiprėjant audroms, daugėja žalų, susijusių su stogais, fasado elementais, terasomis, stoginėmis, tvoromis, saulės elektrinėmis ir kitomis prie namo tvirtinamomis konstrukcijomis.
„Kuo daugiau lengvų, didelio ploto ir prastai pritvirtintų elementų, tuo didesnė rizika, kad audra juos pažeis arba nuplėš. Tad projektuojant namą, verta atidžiai įvertinti ne tik pagrindines konstrukcijas, bet ir visas išorines detales. Stogo dangos tvirtinimas, kaminai, lietvamzdžiai, fasado plokštės, terasos stoginė, pavėsinė ar saulės moduliai turi būti parinkti ir sumontuoti, atsižvelgiant į vėjo apkrovas. Tačiau, kokybiškas montavimas ir periodinė priežiūra yra ne mažiau svarbūs nei geri projektiniai sprendimai“, – sako žalų ekspertas.
Šaltos žiemos – retesnės, bet jų bus. Pastarieji metai gyventojus pratino prie švelnesnių žiemų, tačiau praėjusi žiema priminė, kad ekstremalesni šalčio periodai vis dar gali sugrįžti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ši žiema buvo keturiolikta šalčiausia Lietuvoje nuo 1961 m.
„Tai svarbus priminimas statantiems ar rekonstruojantiems būstą. Net jei itin šaltos žiemos kartosis rečiau, namas turi būti pasiruošęs speigo iššūkiams. Šiemet iš klientų patirties pamatėme, kad šildymo sistema, kuri patikimai veikia iki maždaug -15 laipsnių temperatūros, užsitęsus didesniems šalčiams gali pavesti. Ir tai įvyksta tuo metu, kai šilumos namams reikia labiausiai. Todėl šildymo sistema ir kokybiškas jos montavimas yra tos sritys, kuriose noras sutaupyti gali virsti gerokai didesniais nuostoliais“, – sako A. Juodeikis.
Jis pastebi, kad šylant žiemoms kai kurie gyventojai linkę manyti, kad įšalo rizika mažėja, todėl vandentiekio ar kitus vamzdžius galima įrengti sekliau. Tačiau šaltesnė žiema parodė, kad toks sprendimas gali baigtis užšalusiais vamzdynais, vandens tiekimo sutrikimais ir brangiu remontu. Taip pat, gilus įšalas „iškilnoja“ per sekliai įbetonuotas tvorų, lauko vartų ar laiptų konstrukcijas.
„Klimatui tampant vis labiau nenuspėjamam, planuoti būstą reikia taip, kad jis atlaikytų ir karščio bangas, ir liūtis, ir audras, ir retus, bet vis dar galimus speigo epizodus. Kartu verta galvoti ir apie prevenciją: sprendimus, kurie padeda anksti pastebėti žalą, ją sustabdyti automatiškai (pavyzdžiui, vandens įvado automatinė uždarymo sklendė su nuotėkio monitoringu) arba sumažinti jos mastą (pavyzdžiui, šilumos daviklis virš kaitlentės).
About the Author
