Dirbtinio intelekto (DI) bumas turi įtakos ne tik technologijų pažangai, bet ir kasdien naudojamų įrenginių kainoms. Milžiniškiems DI duomenų centrams reikia vis daugiau atminties komponentų, o jų gamybai naudojami tie patys riboti gamybos pajėgumai, kurių reikia ir telefonų bei kompiuterių atminčiai. Vis daugiau jų nukreipiant pelningesnei DI rinkai, elektronikos gamintojai susiduria su komponentų trūkumu ir sparčiai augančiais kaštais. Ekspertai įspėja, kad šio spaudimo pasekmes vis labiau pajus ir galutiniai pirkėjai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„DI lustai ir išmanieji telefonai naudoja skirtingų tipų atmintį, tačiau ją gamina tos pačios gamyklos ir tos pačios trys pagrindinės bendrovės. Kitaip tariant, tai tas pats „virtuvės cechas“, ta pati gamybos krosnis – tik skirtingi produktai. DI sistemose naudojamos atminties vienam gigabaitui pagaminti reikia maždaug tris kartus daugiau gamybos pajėgumų nei įprastai DRAM atminčiai. Šiuo metu apie 35-40 proc. pasaulinių DRAM gamybos pajėgumų skiriama būtent AI rinkai“, – sako Giedrius Senkus, „Bitė Lietuva“ pirkimų ir produktų didmeniniams klientams direktorius.
Gamintojų prioritetas – DI
Didžiausi technologijų rinkos žaidėjai – „Nvidia“, „Amazon“, „Microsoft“, „Google“, „Meta“ ir kiti – DI reikalingus komponentus užsako milžiniškais kiekiais. Atminties gamintojai atitinkamai vis daugiau pajėgumų nukreipia pelningesnei DI rinkai. Dėl to elektronikos gamintojai susiduria su komponentų trūkumu, o tai lemia kylančias įrenginių kainas.
„Po itin spartaus kainų augimo pirmąjį pusmetį atminties komponentai brangs ir šių metų trečiąjį ketvirtį, prognozuoja technologijų rinkos tyrimų bendrovė „TrendForce“. DRAM atminties sutarčių kainos turėtų augti dar apie 15–20 proc. Ir tai nereiškia, kad situacija rinkoje jau normalizuojasi – pasiūla tebėra įtempta“, – teigia G. Senkus.
Atminties komponentai dabar sudaro apie 23 proc. visos kompiuterio komplektacijos savikainos, kai anksčiau ši dalis siekė apie 16 proc. Tai jau per didelė išlaidų dalis, kad gamintojai galėtų ją „paslėpti“ galutinėje produkto kainoje. Tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad dėl atminties komponentų brangimo šiemet asmeninių kompiuterių kainos gali išaugti apie 17 proc., o išmaniųjų telefonų – apie 13 proc.
Birželį „Apple“ paskelbė kiek didinanti dalies „MacBook“ ir „iPad“ modelių kainas. Sprendimą lėmė smarkiai išaugusios atminties ir kaupiklių komponentų kainos. „iPhone“ kainų bendrovė visai nepakėlė, rekordinį lustų brangimą prisiėmusi sau.
DI bumas veikia ir kitą išmaniųjų gamybos gigantę – „Samsung“. Bendrovė, kuri drauge yra ir viena didžiausių pasaulyje atminties lustų gamintojų, naujausioje finansinėje ataskaitoje pripažino, kad sparčiai augančios atminties kainos didina ir jos pačios gaminamų mobiliųjų telefonų gamybos kaštus.
Kainų pokyčiai – ir Lietuvoje
Lietuvos pirkėjai kainų pokyčius pajuto šiek tiek vėliau nei pasaulinė rinka, pastebi Paulius Lingys, elektronikos prekybos tinklo „Elesen“ generalinis direktorius
„Gamintojai ir prekybininkai kurį laiką dar galėjo prekiauti anksčiau sukauptomis atsargomis, todėl komponentų brangimas galutinėse įrenginių kainose pasijuto neiškart. Vis tik šiandien į rinką atkeliauja jau naujos gamybos įrenginiai, kurių savikaina – didesnė“, – sako P. Lingys.
Situacija greitai nepasikeis, įsitikinęs ekspertas.
„Atminties lustų gamyba yra vienas sudėtingiausių procesų elektronikos pramonėje. Nauji gamybos pajėgumai neatsiranda per kelis mėnesius, o DI infrastruktūros poreikis ir toliau sparčiai auga. Dėl to bent artimiausiu metu tikėtis staigaus komponentų atpigimo nėra pagrindo“, – pažymi „Elesen“ vadovas.
Ar verta palaukti?
Ši tema ypač aktuali artėjant rugsėjui, kai tradiciškai išauga kompiuterių, planšečių ir telefonų paklausa. Rinkos prognozės rodo, kad atminties lustų pasiūla įtempta išliks ne tik šiemet, bet ir 2027-aisiais, o reikšmingesnio rinkos normalizavimosi galima tikėtis tik vėliau.
„Jei artimiausiu metu planuojate įsigyti telefoną, nešiojamą kompiuterį, RAM ar SSD kaupiklį, laukti kainų kritimo nereikėtų. Prognozuojama, kad atminties lustai brangs visus 2026 metus, pasiūla išliks įtempta ir 2027-aisiais, o reikšmingesnio rinkos normalizavimosi tikimasi tik 2028–2029 metais. Net ir tuomet kainos gali išlikti 30–50 proc. aukštesnės nei iki dabartinio kainų šuolio. Todėl, jei naujo įrenginio reikės per artimiausius vienerius ar dvejus metus, ekonomiškai naudingiau jį pirkti anksčiau nei vėliau“, – teigia G. Senkus, vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Renkantis naują įrenginį verta žiūrėti ne tik į jo kainą, bet ir į tai, kiek ilgai jis išliks aktualus. Naujesni telefonai ir kompiuteriai geriau išnaudoja 5G ryšio galimybes, palaiko naujausias DI funkcijas, ilgiau gauna saugumo atnaujinimus, tad užtikrina ir ilgalaikiškesnį veikimą.
About the Author
