Iki naujų mokslo metų pradžios likus savaitei, daliai šeimų į pasiruošimo mokyklai užduočių sąrašą tenka įtraukti ir vizitą pas šeimos gydytoją. Kasmetinis profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas neretai prisimenamas tik artėjant rugsėjui ir tokiu atveju daugeliui tampa dar vienu formalumu. Vis dėlto specialistai ragina į jį pažvelgti kaip į galimybę vaiko sveikatą patikrinti ne dėl konkretaus negalavimo, o profilaktiškai − neretai tai vienintelė tokia galimybė metuose.
Kaip pastebi Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, visi vaikai iki 18 metų ir vyresnio amžiaus mokiniai, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programas, kartą per metus turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Patikrą atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas, taip pat įvertinama dantų ir burnos būklė. Atlikus patikrą užpildomas elektroninis mokinio sveikatos pažymėjimas, galiojantis vienerius metus.
Pasak eksperto, čia ir slypi didžioji tėvų dilema. Neretai dėl laiko stygiaus, gydytojų užimtumo ir trumpų terminų tėvų tikslas būna gauti mokinio sveikatos pažymėjimą, o išsami vaikų sveikatos patikra atliekama ne visada.
„Artėjant rugsėjui tėvams rūpesčių ir taip netrūksta, todėl sveikatos pažymėjimas gali tapti tiesiog dar vienu įrašu ir taip netrumpame pasiruošimo mokyklai sąraše. Kita vertus, į šį reikalavimą galima pažvelgti kitaip: didžiąją metų dalį į gydytoją su vaiku dažniausiai kreipiamės tada, kai jis jau serga ar dėl kažko skundžiasi. Tuo metu profilaktinis vizitas leidžia į sveikatą pažvelgti plačiau ir atkreipti dėmesį į signalus, kurie gali likti nepastebėti“, – sako A. Zinevičius.
Ką patikros metu vertina gydytojas
Profilaktinės patikros metu, priklausomai nuo vaiko amžiaus, vertinamas regėjimas, klausa, atramos judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, matuojamas ūgis, svoris ir kraujospūdis. Jei gydytojui kyla įtarimų dėl galimų sveikatos sutrikimų, gali būti skiriami papildomi tyrimai ar specialisto konsultacija.
Todėl, pasak eksperto, tėvams verta prieš vizitą pagalvoti, ar per pastaruosius metus nepastebėjo vaiko savijautos pokyčių – dažnesnio nuovargio, galvos skausmų, miego, regėjimo ar laikysenos problemų.
„Vaikai ne visada patys pasako apie nedidelius savijautos pokyčius, o tėvai prie jų kartais pripranta ir nebepastebi. Profilaktinė patikra yra tinkamas metas apie tai pasikalbėti su gydytoju ir, jei reikia, nuspręsti dėl išsamesnio ištyrimo“, – sako A. Zinevičius.
Jis pabrėžia, kad tai ypač aktualu prasidedant rudens sezonui, kai pasikeičia vaikų dienos režimas, didėja krūvis, daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose ir žmonių grupėse.
„Prieš mokslo metus verta gydytojo klausti rūpimų klausimų ir aptarti ne tik konkrečius nusiskundimus, bet ir miego režimą, fizinį aktyvumą, mitybą, skiepus bei kitus konkrečiam vaikui aktualius sveikatos klausimus“, − komentuoja A. Zinevičius.
Patikra – tik pirmasis žingsnis
Pasak eksperto, svarbu, kad profilaktinė patikra nesibaigtų vien pažymos gavimu. Jei jos metu pastebimi sveikatos būklės pakitimai ar rekomenduojami papildomi tyrimai bei specialisto konsultacija, jų nereikėtų atidėlioti.
„Profilaktikos esmė yra ne tik pastebėti galimą problemą, bet ir laiku į ją sureaguoti. Vis dėlto čia šeimos gali susidurti su kitu iššūkiu – šiemet mūsų atliktas tyrimas parodė, kad 23 proc. gyventojų vizito pas gydytoją specialistą tenka laukti apie mėnesį, o 48 proc. du ar daugiau mėnesių. Tokiais atvejais viena iš alternatyvų gali būti privačios gydymo įstaigos, o turintiems privatų sveikatos draudimą dalis reikalingų konsultacijų ar tyrimų išlaidų, priklausomai nuo draudimo sąlygų, gali būti kompensuojamos“, – sako A. Zinevičius.
Specialistas pabrėžia, kad profilaktinio patikrinimo nereikia palikti paskutinėms vasaros dienoms. Kadangi mokinio sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo užpildymo, kitąmet sveikatos patikrą galima atlikti ir anksčiau, pavyzdžiui, iškart pasibaigus mokslo metams.
About the Author
