Mokymus pedagogai medžioja daugybėje skirtingų svetainių, konkursas mokiniams pasirodo uždaroje socialinių tinklų grupėje, o konferencija – universiteto naujienlaiškyje. Lietuvoje edukacinių galimybių netrūksta – kur kas sunkiau jas atrasti.
O kas, jei jų nereikėtų gaudyti po skirtingus interneto kampelius? Tokia idėja tapo atspirties tašku naujai edukacinių galimybių platformai „Edoris“. Joje jau sutelkta daugiau nei 170 renginių švietimo bendruomenei, o organizacijų kataloge – per 300 švietimo lauko dalyvių.
Galimybių daug. Kaip tarp jų nepasiklysti?
„Edoris“ idėja kilo ne dėl edukacinių galimybių trūkumo. Priešingai – vertingų iniciatyvų daug, bet jos pabirusios po skirtingus kanalus. O jų vertė atsiskleidžia tik tada, kai jos laiku pasiekia tuos, kuriems yra skirtos. Mokytojo atrasti mokymai gali virsti nauja praktika klasei, mokinio pastebėtas konkursas – netikėta patirtimi, o mokyklą pasiekusi iniciatyva – galimybe visai jos bendruomenei.
„Internetas išsprendė informacijos trūkumo problemą, bet sukūrė kitą – kaip iš tokios gausos atsirinkti tai, kas aktualu. Tą patį matome švietimo lauke: galimybių daug, bet jų žemėlapį žmogui vis dar tenka susidėlioti pačiam“, – sako platformos kūrėjai, skaitmeninės rinkodaros specialistė Deimantė Daugintytė ir projektų kūrėjas Vladislav Fedin.
Šis klausimas aktualus ne tik pedagogams. Mokyklų administracijos ieško profesinio tobulėjimo galimybių savo komandoms, mokiniai – olimpiadų, konkursų ar stovyklų. Savivaldybės, švietimo įstaigos ir organizacijos analizuoja, kaip jų sukurta galimybė būtų pastebėta ir pasiektų būtent tuos, kam jos reikia.
Gera iniciatyva dar nereiškia, kad ji bus atrasta
Sukurti gerą edukacinę iniciatyvą – tik pusė darbo. Muziejus gali parengti edukaciją klasei, nevyriausybinė organizacija – konkursą mokiniams, savivaldybė – inicijuoti švietimo projektą. Kitas žingsnis – pasiekti žmones, kuriems ši galimybė iš tiesų aktuali.
„Edoris“ jungia dvi puses – tuos, kurie edukacinių galimybių ieško, ir tuos, kurie jas kuria. Organizacijos platformoje gali pristatyti savo veiklą ir skelbti renginius, o pedagogai, mokiniai, administracija – vienoje vietoje atrasti mokymus, konkursus ir kitas jiems aktualias galimybes.
Švietimo laukas gerokai platesnis už mokyklą. Jame veikia ir nacionalinės institucijos, ir nedidelės organizacijos, bet jų galimybės būti išgirstoms nėra vienodos. „Edoris“ siekia, kad gera iniciatyva nepasimestų vien todėl, kad jos organizatorius neturi didelės auditorijos ar stiprių komunikacijos kanalų.
About the Author
