Skyrybų metu sudaryta taikos sutartis paprastai laikoma galutiniu ginčo tarp buvusių sutuoktinių sprendimu. Tačiau ar vienas iš sutuoktinių gali vėliau išvengti joje prisiimtų finansinių įsipareigojimų, pasinaudodamas fizinio asmens bankroto procedūra? Būtent toks ginčas buvo nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Byloje, kurioje kreditoriaus interesams atstovavo AVOCAD asocijuotas partneris, advokatas Egidijus Kieras, buvo sprendžiama, ar fizinio asmens bankrotas gali tapti pagrindu atsikratyti skolos, atsiradusios ne dėl verslo ar paskolos, o dėl skyrybų metu sudarytos taikos sutarties.
Šios bylos išskirtinumas – didžiausia pareiškėjo skola kilo ne dėl nepavykusio verslo, vartojimo kredito ar laidavimo. Nutraukdami santuoką buvę sutuoktiniai sudarė taikos sutartį, kuria vyras įsipareigojo per 60 dienų buvusiai sutuoktinei sumokėti 50 000 eurų kompensaciją. Šis susitarimas neatsirado atsitiktinai. Iki jo sudarymo santuokos nutraukimo byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl bendro sutuoktinių turto sumažinimo. Ieškinyje buvo teigiama, kad santuokos metu dalis bendro turto buvo nuslėpta, o kita dalis perleista pažeidžiant vieno iš sutuoktinių interesus.
Siekdamos išvengti ilgo teisminio proceso, šalys pasirinko kompromisą – vietoje gerokai didesnių reikalavimų susitarta dėl 50 000 eurų kompensacijos ir baudos už jos nesumokėjimą.
Tačiau kompensacija taip ir nebuvo sumokėta.
Po kelerių metų – prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą
Praėjus keleriems metams skolininkas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Iš esmės tai būtų reiškę, kad pasibaigus bankroto procesui jis siektų būti atleistas ir nuo prievolės, atsiradusios pagal skyrybų metu sudarytą taikos sutartį.
Kreditoriaus pozicija byloje buvo aiški – fizinio asmens bankrotas negali tapti priemone išvengti atsakomybės už įsipareigojimus, prisiimtus siekiant galutinai išspręsti ginčą dėl bendro sutuoktinių turto.
Teismai vertino ne tik skolas, bet ir skolininko elgesį
Abi bylas nagrinėjusios teismų instancijos pabrėžė, kad vien nemokumo nepakanka fizinio asmens bankroto bylai iškelti.
Teismai vertino visą pareiškėjo elgesį. Nustatyta, kad pareiškėjas prisiėmė pareigą sumokėti 50 000 eurų kompensaciją realiai neįvertinęs savo finansinių galimybių ją įvykdyti. Dar svarbiau, kad vėliau jis nesiėmė aktyvių veiksmų savo mokumui atkurti.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neketino ieškoti geriau apmokamo darbo, nesutiko mažinti savo nuolatinių išlaidų, o didžiąją prievolės dalį vykdė tik priverstinio išieškojimo būdu.
Įvertinę šias aplinkybes, teismai padarė išvadą, kad toks elgesys neatitinka sąžiningo skolininko standarto.
„Fizinio asmens bankrotas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti nepatogių įsipareigojimų. Šis institutas skirtas sąžiningam skolininkui, kuris realiai siekia atsiskaityti su kreditoriais ir deda maksimalias pastangas atkurti savo mokumą. Teismai vis dažniau vertina ne vien formalų nemokumą, bet ir tai, kaip pats asmuo elgėsi prisiimdamas bei vykdydamas savo įsipareigojimus“, – komentuoja AVOCAD advokatas Egidijus Kieras.
Svarbi žinutė skyrybų bylose
Šios bylos reikšmė yra platesnė nei vien fizinio asmens bankroto instituto taikymas. Praktikoje, sudarant taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo, neretai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja sumokėti piniginę kompensaciją už kitam tenkančią bendro turto dalį. Kita šalis pagrįstai tikisi, kad toks susitarimas bus vykdomas.
Jeigu tokias prievoles būtų galima lengvai panaikinti pasinaudojant fizinio asmens bankroto procedūra, tai mažintų pasitikėjimą taikos sutartimis ir skatintų piktnaudžiavimą šiuo institutu.
„Nagrinėtoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai aiškiai priminė, kad fizinio asmens bankrotas nėra priemonė atsisakyti skyrybų metu prisiimtų įsipareigojimų vien dėl to, kad jie tapo nepatogūs.
Ši byla dar kartą parodė, kad teismai vertina ne tik skolos dydį ar formalų nemokumą, bet ir paties skolininko elgesį tiek prisiimant įsipareigojimus, tiek juos vykdant. Todėl tais atvejais, kai nustatoma, kad skolininkas veikė nesąžiningai, fizinio asmens bankrotas negali tapti priemone paneigti skyrybų metu prisiimtų įsipareigojimų“, – pažymi Egidijus Kieras.
About the Author
