30 sekundžių profesionaliam vaizdo klipui sukurti dažnai prireikia gerokai daugiau, nei gali įsivaizduoti žiūrovas – kelių savaičių darbo, tūkstančių atskirų kadrų ir milžiniško kiekio filmuotos medžiagos.Aukštos raiškos kameros, dronai ir vienu metu dirbantys keli operatoriai leidžia kurti vis įspūdingesnį turinį, tačiau augantys kokybės standartai iš esmės keičia visą filmavimo procesą.
Prodiuseris ir vaizdo turinio kūrėjas Mantas Kristijonas Kuliešis, žinomas dėl savo darbų su DJ Jovani, Jessica Shy ir kitais ryškiais pramogų pasaulio atstovais, sako, kad per pastarąjį dešimtmetį profesionalaus filmavimo užkulisiai pasikeitė neatpažįstamai.
Anot jo, anksčiau po filmavimų komanda grįždavo su keliomis atminties kortelėmis, o šiandien vienas projektas gali sugeneruoti vieną, kelis ar net dešimtis terabaitų vaizdo medžiagos.
„Žiūrovas pamato 30 sekundžių trukmės reklamą, tačiau jai sukurti prireikia kelių savaičių darbo ir terabaitų duomenų. Gerėjant vaizdo kokybei, didėja ne tik failų apimtis – iš esmės keičiasi visas kūrybinis procesas, nuo pirmojo nufilmuoto kadro iki galutinės vaizdo versijos“, – pasakoja M. K. Kuliešis.
Vienai reklamai – tūkstančiai kadrų ir mėnuo darbo
Per pastarąjį dešimtmetį profesionalaus filmavimo standartai gerokai išaugo: HD raišką daugelyje projektų pakeitė 4K ar net 8K vaizdas, o dronai iš nišinės technologijos tapo įprastu vizualinio pasakojimo įrankiu. Filmavimo aikštelėse kino kameras vis dažniau papildo išmanieji telefonai, o tą pačią sceną vienu metu iš skirtingų kampų fiksuoja keli operatoriai.
Tai kūrėjams suteikia daugiau laisvės, tačiau kartu kelia ir naujų iššūkių. Augant vaizdo kokybei, didėja failai, filmuotos medžiagos kiekis ir jos paruošimo montavimui trukmė.
„Kameros tapo geresnės, tačiau kartu pasikeitė ir visa mūsų darbo eiga. Prieš pradedant montuoti medžiagą pirmiausia failus reikia perkelti, patikrinti, tinkamai susisteminti ir peržiūrėti. Kuo daugiau filmuojame, tuo svarbiau, kad visi šie procesai vyktų sklandžiai“, – teigia Mantas.
Filmuojant vieną televizijos reklamą gali būti sukaupiama apie terabaitą pirminės vaizdo medžiagos. Vien jos peržiūra, įvertinimas ir tinkamiausių kadrų atranka gali užtrukti iki trijų dienų, o tik tuomet prasideda montavimas, spalvų korekcija, garso apdorojimas ir kiti postprodukcijos darbai.
Pasak M. K. Kuliešio, visas procesas nuo filmavimo dienos iki galutinės reklamos versijos dažniausiai užtrunka tris ar keturias savaites. Paradoksalu, tačiau kuo trumpesnis galutinis vaizdo įrašas, tuo daugiau nufilmuotų kadrų gali likti nepanaudota.
Keliolika minučių ore – pilna atminties laikmena
Dar didesnius duomenų srautus tenka valdyti filmuojant koncertus ir kitus didelio masto renginius. Pasiruošimas prasideda dar prieš susirenkant žiūrovams: iš anksto planuojami kamerų judesiai, tikrinamos filmavimo pozicijos ir rengiamos dronų skrydžių repeticijos.
„Prieš didesnius koncertus su kolegomis atliekame kelis bandomuosius dronų skrydžius. Kiekvieną jų filmuojame, nes ši medžiaga padeda suplanuoti galutinį rezultatą. Dronui nusileidus, failai iš karto perduodami likusiai komandai, kad ji galėtų juos peržiūrėti ir įvertinti“, – pasakoja kūrėjas.
Didelės raiškos vaizdą filmuojantis dronas per minutę gali sugeneruoti apie gigabaitą duomenų. Tai reiškia, kad vos keliolika minučių trunkantis skrydis gali greitai užpildyti naudojamą atminties laikmeną, todėl filmavimo aikštelėje svarbi tampa ne tik jos talpa, bet ir duomenų perdavimo greitis.
Nematoma filmavimo komandos kova su laiku
Vos užfiksavus pirmuosius kadrus prasideda žiūrovams nematomos lenktynės. Medžiagos laukia montažo režisieriai, prodiuseriai ir operatoriai, o kai kuriais atvejais klientas pirmuosius kadrus tikisi pamatyti dar tą pačią dieną.
Anksčiau didelius failus neretai būdavo galima palikti kopijuotis per naktį, tačiau šiandien toks tempas daugeliui projektų jau būtų pernelyg lėtas. Kol filmavimo aikštelėje dar fiksuojami kadrai, kita komandos dalis dažnai jau pradeda medžiagos atranką, peržiūrą ar montavimą.
Aktyvių projektų metu M. K. Kuliešio komanda naudoja nešiojamąjį „Samsung Portable SSD T9“ diską, kuriuo dideli vaizdo failai perkeliami iš kamerų ir dronų į montavimui naudojamus kompiuterius. Pasak režisieriaus, duomenų perdavimo greitis čia svarbus ne vien dėl patogumo – nuo jo priklauso visos komandos darbo tempas.
„Vos baigus filmuoti, medžiagos jau laukia keli žmonės. Kuo greičiau ją galime perduoti, tuo greičiau prasideda kitas gamybos etapas. Filmavimo aikštelėje SSD diskai tampa darbinėmis laikmenomis, o užbaigus projektą failai perkeliami į didesnės talpos ilgalaikio duomenų saugojimo sistemas“, – aiškina jis.
Žiūrėdami koncerto vaizdo įrašą ar reklamą žmonės prisimena muziką, emociją ir papasakotą istoriją. Tačiau žiūrovui lieka nematoma didžioji kūrybinio proceso dalis – ilgos pasiruošimo valandos, tūkstančiai failų, daugybė sprendimų ir terabaitai nuolat tarp skirtingų įrenginių judančių duomenų.
Pasak prodiuserio, šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę filmuoti ryškiau, detaliau ir įspūdingiau nei bet kada anksčiau. Vis dėlto viena didžiausių filmavimo revoliucijų pastaraisiais metais susijusi ne tik su augančiais vaizdo kokybės standartais – kūrėjams teko išmokti sparčiai ir efektyviai valdyti visą medžiagą, kurią sukuria šiuolaikinės kameros.
About the Author
