Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Mindaugas Šarpis paskirtas Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb (angl.Large Hadron Collider beauty) eksperimento dalelių fizikos duomenų analizės ir jų atvėrimo grupės koordinatoriumi.Šias pareigas „LHCb Vilnius“ grupės vadovas pradeda eiti rugpjūčio 1 d.
CERN nuolat kaupia ir saugo daugybę (šimtus petabaitų) duomenų. Tačiau laikui bėgant ir keičiantis technologijoms, pasensta ne patys duomenys. Susiduriama su problemomis, kurios kyla dėl senstančių programų ir aplinkų, jas pritaikyti naujoms sistemoms ir moderniai įrangai tampa iššūkiu. Dr. M. Šarpis bus atsakingas už LHCb surinktų duomenų eksperimentinės dalelių fizikos analizės metodikų išsaugojimą.
„Svarbūs yra ne tik patys duomenys, bet ir kompiuterinė aplinka, kurioje jie analizuojami. Siekiame suteikti galimybę ateities mokslininkams ir studentams prireikus atkartoti atliktų analizės žingsnių seką. Kompiuterinę aplinką sudaro ne tik senstantys failai ar skirtingos programavimo kalbos, bet ir programinė įranga, operacinė sistema, kiti svarbūs technologiniai sprendimai“, – pabrėžia dr. M. Šarpis.
Pasak jo, bus išsaugojami automatizuoti procesai ir speciali aplinka, kuri imituos kompiuterinę sistemą, kad joje būtų galima paleisti programas ir programinių žingsnių sekas, skirtas kitai platformai. „Mes išsaugosime automatizuotus receptus, ką daryti su LHCb eksperimente surinktais duomenimis. Tai leis patogiai tęsti ar plėsti analizes, prireikus atkartoti anksčiau gautus rezultatus, metodus ar modelius. O analizes praplėtus, pavyzdžiui, naujais mašininio mokymosi metodais, į tam tikrus duomenis pažvelgti naujai, reinterpretuoti duomenis“, – sako jis ir priduria, jog tai svarbu tam, kad tūkstančiai analizių ne tik nepasentų, bet ir taptų naujai aktualios.
Pasak VU fiziko, automatinė programa leis, pavyzdžiui, studentams savo kompiuteryje atkurti tokią pačią darbo aplinką, kokia superkompiuteryje buvo naudojama prieš daugiau nei 10 metų. Tai svarbu ne tik mokslo plėtrai ir pažangai, bet ir atvirųjų duomenų kontekste, pasitelkiant pavyzdines analizes.
Dr. M. Šarpis pasakoja, kad nors LHCb eksperimentui numatytas didelis atnaujinimas, tačiau apie 2042-uosius jis bus sustabdytas, ruošiamasi naujiems ateities eksperimentams prie 92 kilometų ilgio Ateities žiedinio greitintuvo (angl.Future Circular Collider). „Iki tol būsime surinkę svarbiausius duomenis, pasiekę rezultatus, išnaudoję šiandienines technologines galimybes. Nors pats LHCb eksperimentas duomenų neberinks, mes ir ateities mokslininkai juos galėsime analizuoti dar keliasdešimt metų. Tai bus svarbu ir tuomet, kai prasidės nauji CERN eksperimentai ir toliau bus renkami nauji duomenys“, – sako jis.
2024 m. rudenį LHCb kolaboracijos tarybos sprendimu VU buvo priimtas kaip naujas šio prestižinio eksperimento institutas. Į CERN LHCb eksperimento veiklą yra įsitraukę 120 visame pasaulyje veikiančių mokslų institucijų, dirba beveik 2000 mokslininkų.
Rugsėjo mėnesį VU pirmą kartą vyks CERN LHCb savaitė, kasmetinis vienas didžiausių LHCb eksperimento susitikimų. Jame dalyvaus apie 600 fizikų iš viso pasaulio.
About the Author
