Vieni žmonės iš atostogų parsiveža kelis papildomus kilogramus, kiti grįžta lengvesni, nors specialiai savęs neribojo. Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė sako, kad toks skirtumas gali būti susijęs su tuo, kaip organizmas reaguoja į stresą, miegą, pasikeitusį ritmą ir net paveldėtą polinkį kaupti svorį. Kodėl vienam poilsis padeda lengviau pajusti alkį ir sotumą, o kitam neužtenka net griežtų pastangų?
„Atostogos dažnai sulėtina ritmą, sumažina lėtinį ir ūminį stresą, atsiranda daugiau laiko ir sąmoningumo. Žmogus nebesėdi visą dieną prie kompiuterio, mažiau užkandžiauja iš įtampos ar nuobodulio, dažniau geriau išsimiega. Tai labai baziniai dalykai, bet jie svorio reguliavimui iš tiesų turi didelę reikšmę“, – sako D. Petrauskienė.
Svoris – ne tik kalorijų matematika
Pasak gydytojos dietologės, svorio reguliacija vis dar dažnai aiškinama pernelyg paprastai: kiek kalorijų žmogus suvalgo, kiek jų sudegina ir kiek sportuoja. Tačiau organizme veikia sudėtinga sistema, kurioje dalyvauja smegenys, hormonai, virškinimo traktas, žarnyno mikrobiota ir aplinkos veiksniai.
„Kūno svorio reguliacija nėra toks paprastas procesas, kaip kartais gali atrodyti. Tai nėra vien matematinis veiksmas. Svorį reguliuoja sudėtinga sistema, kurioje labai svarbus ryšys tarp smegenų, organų ir aplinkos veiksnių“, – aiškina D. Petrauskienė.
Vienas veiksnių, galinčių išbalansuoti šią sistemą, yra ilgalaikis stresas. Anot gydytojos, jo poveikis organizme gali kauptis metų metus: keičiasi alkio ir sotumo signalai, stiprėja potraukis greitam energijos šaltiniui, o organizmas gali būti labiau linkęs kaupti riebalinį audinį, ypač pilvo srityje.
„Stresas per laiką akumuliuojasi. Kortizolis, vadinamasis streso hormonas, gali didinti gliukozės kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie insulino išsiskyrimo. Dėl to organizmas gali dažniau veikti ne deginimo, o kaupimo režimu“, – sako gydytoja.
Ką paveldime iš šeimos
Tai, kad stresas skirtingus žmones veikia nevienodai, gali būti susiję su genetiniu polinkiu. Gydytojos teigimu, genetika tik retais atvejais yra tiesioginė nutukimo priežastis, tačiau ji gali lemti, kaip jautriai žmogaus organizmas reaguoja į aplinką, ligas, miego trūkumą, hormonų svyravimus ar įtampą.
„Genetika dažniausiai nėra tiesioginė nutukimo ligos priežastis, bet ji gali lemti polinkį. Genetiškai žmogus gali būti jautresnis aplinkai, ligoms, hormonų svyravimams ar stresui. Tada nervų ir endokrininė sistemos tą patį iššūkį apdoroja kitaip nei žmogaus, kuris tokio polinkio neturi“, – sako gydytoja dietologė.
Pasak D. Petrauskienės, toks jautrumas gali paveikti ir alkio bei sotumo pojūtį. Patiriant stresą ar stokojant miego, smegenyse gali mažėti jautrumas sotumo signalams ir stiprėti atlygio poreikis, todėl žmogus fiziologiškai gali dažniau norėti saldaus, riebaus ar labai kaloringo maisto.
Iš šeimos paveldime ne tik biologinius polinkius, bet ir santykį su maistu, poilsiu, stresu bei kūnu. Nuo vaikystės matomas valgymo ritmas, požiūris į šviežią maistą, daržoves, judėjimą ar poilsį ilgainiui tampa žmogaus kasdienybės pagrindu. Ne mažiau svarbu ir tai, ar maistas buvo naudojamas kaip paguoda, atlygis ar pareiga.
„Tuomet maistas susiejamas su emocija, ir tas emocinis krūvis gali būti nešamas per visą likusį gyvenimą. Žmonės ateina į kabinetą ir sako, kad nuolat jaučia maisto triukšmą – nuolatines, įkyrias mintis apie maistą – nes maistas yra susietas su bet kokia emocija – liūdesiu, nuoboduliu, džiaugsmu ar stresu. Panašiai veikia ir reikalavimas suvalgyti viską, kas įdėta: žmogui vėliau tenka iš naujo mokytis pajusti normalų sotumo jausmą“, – sako gydytoja.
Kodėl poilsis gali padėti atkurti organizmo ritmą
Jei stresas, genetinis jautrumas ir šeimoje išmokti įpročiai gali išbalansuoti alkio ir sotumo reguliaciją, poilsis gali sukurti sąlygas šiems signalams veikti kokybiškiau. Vienas svarbiausių veiksnių yra miegas.
„Miegas yra labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Kai žmogus grįžta į normalų miego režimą, po truputį atsistato hormoninė pusiausvyra, mažėja alkio hormonų įtaka, stiprėja sotumo signalai. Žmogus natūraliai pradeda norėti mažesnių porcijų ir lengviau pajunta, kad jau pavalgė“, – sako gydytoja dietologė.
Atostogų poveikis, anot jos, dažnai susijęs būtent su šiais baziniais dalykais: mažesne darbo įtampa, sulėtėjusiu dienos ritmu, geresniu miegu, natūralesniu judėjimu ir mažesniu užkandžiavimu prie kompiuterio. Gydytoja pastebi, kad dalis pacientų po atostogų ar sąmoningumo stovyklų grįžta ne tik geriau pailsėję, bet ir su geresniais svorio kontrolės rezultatais. Vis dėlto tai nereiškia, kad atostogos yra antsvorio ar nutukimo gydymas – greičiau jos parodo, kiek daug svorio reguliavimui reiškia miegas ir mažesnis stresas.
Kada svoris jau yra sveikatos klausimas
Pasak D. Petrauskienės, svorio vertinimas neturėtų apsiriboti tuo, kaip žmogus atrodo ar kiek kilogramų norėtų numesti. Kai kūno svoris pradeda veikti sveikatą, svarbūs tampa objektyvūs rodikliai. Vienas pirmųjų orientyrų yra kūno masės indeksas, arba KMI: 25–29,9 kg/m² rodo antsvorį, o 30 kg/m² ir daugiau – nutukimą. Savo KMI galima pasitikrinti ir savarankiškai, pavyzdžiui, naudojantis skaičiuokle tinklalapyje manosvoris.lt.
„Pirmiausia vertiname paprastus rodiklius – svorį, ūgį ir kūno masės indeksą. Jei KMI yra virš 25, jau reikia galvoti apie procesų stabdymą. Tačiau kūno masės indeksas nėra vienintelis rodiklis“, – sako D. Petrauskienė.
Gilesnį vaizdą, anot gydytojos, gali parodyti kūno sudėties analizė, laboratoriniai tyrimai, gliukozės, insulino, cholesterolio ir uždegiminių rodiklių vertinimas. Apie didesnę riziką gali įspėti ir padidėjęs kraujospūdis, sąnarių skausmai, prastas miegas, energijos trūkumas ar greitesnis nuovargis.
Kai rodikliai rodo antsvorį ar nutukimą, keistis turėtų ir pats kalbėjimas apie svorį. Pasak D. Petrauskienės, tai nebėra vien estetikos, valios ar disciplinos klausimas – medicinoje nutukimas vertinamas kaip lėtinė liga, galinti veikti viso organizmo sveikatą.
„Riebalinis audinys nėra tiesiog audinys, kuris yra ir nieko nedaro. Jis yra aktyvus endokrininis organas. Kai jo per daug, jis pradeda skatinti lėtinį uždegiminį procesą organizme“, – sako gydytoja.
Nutukimas siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, obstrukcinės miego apnėjos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Kai yra indikacijų, kompleksinį nutukimo gydymą gali papildyti ir medikamentinis gydymas. Jis dažniausiai svarstomas, kai KMI siekia 30 kg/m² ir daugiau, arba kai KMI yra 27 kg/m² ir daugiau bei nustatomos su svoriu susijusios gretutinės ligos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija ar 2 tipo cukrinis diabetas.
Viena iš medikamentinio gydymo galimybių yra GLP-1 receptorių agonistų klasės preparatai. Jie veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus, vadinamąjį maisto triukšmą bei gliukozės ir insulino balansą. Toks gydymas turi būti skiriamas gydytojo, įvertinus konkretaus žmogaus būklę ir indikacijas.
About the Author
