Gilėjant demografiniams iššūkiams ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, verslas vis aktyviau atsigręžia į vyresnio amžiaus darbuotojus. Vienoje didžiausių Kėdainių rajono darbdavių – 17 įmonių vienijančioje „Vikonda grupėje“ – šiuo metu dirba apie 750 darbuotojų, iš kurių 47 proc. yra vyresni nei 51 metų.
„Bendras darbuotojų amžiaus vidurkis didėja – su statistiniais rodikliais nepasiginčysi, – sako „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis. – Jokios diskriminacijos amžiui mūsų įmonėse nėra – sveikiname naujus tiek vidutinio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojus.
Didesnė dalis „Vikonda grupėje“ dirbančių vyresnio amžiaus žmonių, čia dirba ilgai – kai kurie net kelis dešimtmečius, todėl tiek kalbant apie technologinį vystymąsi, tiek apie žmogaus kompetencijas bei atsakomybes profesinėje srityje, su metais vyksta jo, kaip darbuotojo, evoliucija. Taigi ilgiau toje pačioje įmonėje dirbantis žmogus, nepaisant vyresnio amžiaus, verslo akimis, turi daugiau privalumų nei trūkumų.
„Vikonda grupės“ įmonėse siekiame kurti aplinką, kuri vyresnio amžiaus darbuotojui padėtų būti produktyviam ir skatintų ilgiau likti darbo rinkoje.“
2025 m. pabaigoje grupės įmonėse dirbo 105 darbuotojai, sulaukę 60 metų ar vyresni, iš jų 22 buvo pasiekę arba tais metais pasiekė pensinį amžių.
Technologijos ir patirtis – suderinami dalykai
Pasak M. Snarskio, vyresni darbuotojai sėkmingai prisitaiko ir prie technologinių pokyčių. Pastaraisiais metais „Vikonda grupės“ įmonėse buvo įgyvendinta nemažai modernizacijos projektų: žemės ūkyje plėtojama tiksliosios žemdirbystės praktika, Kėdainių konservų fabrike pastatyta ir įrengta nauja ekologiško kūdikių maisto gamybos linija, o UAB „Vikeda“ pradėjo veikti nauja, 50 proc. našesnė ledų gamybos virtuvė.
„Tai parodo, kad gebame savo įmonėse pritaikyti darbo pozicijas ir sudaryti prasmingas galimybes dirbti įvairaus amžiaus darbuotojams, – pabrėžia M. Snarskis. – Nors dirbame tradiciniuose sektoriuose ir nesame aukštųjų technologijų sektoriaus dalis, tačiau technologiniu pažangumu ir robotizacijos lygiu esame pažangūs.“
Anot jo, vyresni darbuotojai dažnai pasižymi didesne koncentracija, atsakingumu ir sukaupta profesine patirtimi.
„Neseniai lankiausi pas verslo partnerius Japonijoje. Kalbant apie darbo rinką, man paliko įspūdį tai, kad šioje šalyje ypač vertinama visą gyvenimą trunkančio darbo vienoje įmonėje tradicija, kai žmogus toje pačioje darbovietėje dirba visą savo profesinį gyvenimą. Japonijoje tai skatinama: tiek darbdaviai, tiek darbuotojai tuo didžiuojasi, – dalinasi M. Snarskis ir atkreipia dėmesį, kad Japonija išsiskiria ne tik gilia, ilgaamže kultūra, bet taip pat sava verslo filosofija, kuri padėjo jiems tapti viena didžiausių ekonomikų pasaulyje. – Visai kitoks požiūris dažnai pasitaiko Vakarų kultūroje, ne išimtis ir Lietuva – čia penkeri ar dešimt metų toje pačioje darbovietėje jau atrodo per ilgai.
Vis tik daug metų įmonėje dirbantys darbuotojai yra įsigyvenę į įmonės kultūrą, matę skirtingus laikus, puikiai žino, kaip veikia sistema, todėl gali produktyviausiai prisidėti prie galutinio rezultato.“
Kartų balansas kuria vertę
Ilgametė Kėdainių konservų fabriko vyriausioji meistrė Danutė Paškevičienė įmonėje dirba jau beveik 46 metus. Pasak jos, technologiniai pokyčiai nepaverčia vyresnių darbuotojų mažiau konkurencingais.
„Man šie pokyčiai įdomūs ir aš, nors būdama vyresnio amžiaus, šiais technologinės pažangos laikais jaučiuosi puikiai. Negali stovėti vietoje ir būti naujovių nuošalyje – turi žengti koja kojon su technologijomis“, – sako ji.
Panašios nuomonės laikosi ir beveik tris dešimtmečius UAB „Vikeda“ dirbanti personalo administratorė Irma Drublionienė. Jos teigimu, didžiausią vertę kuria skirtingų kartų bendradarbiavimas.
„Jie mielai dalinasi savo žiniomis, o mes – vyresnieji – patirtimi. Manau, jog kartų įvairovė ir balansas kuria vertę darbovietei“, – sako I. Drublionienė.
Darbuotojų stygius riboja plėtrą
M. Snarskio vertinimu, ilgalaikis darbuotojų trūkumas tampa vienu didžiausių iššūkių verslo augimui.
„Lietuvoje galimybė įdarbinti žmogų iš užsienio yra labai ribota ir sudėtinga. Imigracijos politikos, kaip tokios, mano požiūriu, apskritai neturime. Iš esmės deklaruojame, kad saugome savo šalies darbuotojus, tačiau kartu užkertame verslui galimybes augti, nes reikiamo skaičiaus darbuotojų paprasčiausiai nėra, – dėmesį atkreipia M. Snarskis. – Kalbant apie imigraciją, pasirinkimas paprastas: arba valstybė vykdo aktyvią politiką ir užtikrina pakankamą žmonių skaičių, galintį prisidėti prie verslo plėtros bei ekonomikos augimo, arba tokios politikos neturi ir tuomet tenka susitaikyti su vis sunkesnėmis pasekmėmis.
Anksčiau ar vėliau valdžiai teks peržiūrėti imigracijos politiką. Šiuo klausimu valstybė turėtų dirbti kartu su verslu ir nusibrėžti aiškų prioritetą – proaktyviai ieškoti būdų, kaip užpildyti tuštėjančią darbo rinką.
Kiti svarbūs klausimai – gimstamumo skatinimas ir pensinio amžiaus ilginimas. Kol demografinė situacija išliks tokia, kokia yra dabar, valstybei greičiausiai teks toliau didinti pensinį amžių.
Mes, darbdaviai, ieškosime galimybių kuo geriau pritaikyti darbo vietas vyresniems darbuotojams, kad žmonės kuo ilgiau išliktų produktyvūs ir galėtų kokybiškai dirbti. Savo ruožtu, kaip maisto gamintojai, į šią tendenciją atsižvelgiame kurdami produktus, kurie savo maistine verte gali padėti vartotojams ilgiau išlikti energingiems ir sveikiems.“
About the Author
