Nors statistinių duomenų, kad šiltuoju metų laiku reikšmingai padaugėtų lytiškai plintančių infekcijų (LPI), nėra, gydytojai pastebi, jog po vasaros žmonės dažniau kreipiasi dėl atsiradusių simptomų arba nusprendžia išsitirti profilaktiškai. Pajutus įtartinus simptomus ar kilus abejonių po nesaugių lytinių santykių, svarbu nedelsti, nesigėdyti kreiptis į gydytoją ir laiku atlikti reikalingus tyrimus – anksti nustačius infekciją gydymas įprastai būna paprastesnis, o komplikacijų ir infekcijos perdavimo kitiems rizika gerokai mažesnė.
Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, kelionėmis, festivaliais ir naujomis pažintimis. Tačiau kartu su nerūpestinga nuotaika kartais padidėja ir rizika priimti spontaniškus sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ urologas Martynas Stanionis sako, kad LPI riziką visuomet didina nesaugūs lytiniai santykiai ar dažna lytinių partnerių kaita, todėl apie apsaugą reikėtų galvoti nepriklausomai nuo metų laiko.
„Daugelis lytiškai plintančių infekcijų ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl žmogus gali net neįtarti, kad yra užsikrėtęs, ir tuo metu perduoti infekciją partneriui. Besimptomė eiga būdinga daugeliui infekcijų. Chlamidiozė dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, taip pat ir gonorėja, ypač moterims. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija taip pat neretai būna besimptomė, tačiau ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ankstyvose stadijose besimptomė gali būti ir ŽIV infekcija“, – teigia gydytojas.
Tad vien tai, kad žmogus jaučiasi visiškai sveikas, pasak M. Stanionio, dar nereiškia, jog jis nėra užsikrėtęs.
„Reguliarus išsityrimas po rizikingų lytinių santykių ar pasikeitus lytiniams partneriams yra patikimiausias būdas laiku nustatyti infekciją ir apsaugoti tiek savo, tiek partnerių sveikatą“, – dėsto „Antėja“ urologas.
Požymiai, kurių negalima praleisti
Kreiptis į gydytoją reikėtų pastebėjus bet kokius neįprastus simptomus – išskyras iš šlaplės ar makšties, deginimą šlapinantis, bėrimus ar opeles lytinių organų srityje, skausmą lytinių santykių metu, padidėjusius kirkšnies limfmazgius ar skausmą sėklidėse.
„Tačiau laukti, kol atsiras simptomų, tikrai nereikėtų. Jei buvo nesaugūs lytiniai santykiai su nauju partneriu arba partneris informavo apie jam nustatytą lytiškai plintančią infekciją, profilaktinis ištyrimas yra racionalus sprendimas net ir visiškai nejaučiant jokių negalavimų. Anksti nustačius infekciją, gydymas dažniausiai būna paprastesnis, o komplikacijų ir infekcijos perdavimo kitiems rizika – gerokai mažesnė“, – pastebi „Antėja“ specialistas.
Negydomos ir ilgą laiką nenustatytos lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti rimtų ilgalaikių pasekmių tiek moterims, tiek vyrams. Viena svarbiausių – vaisingumo sutrikimai. Negydoma chlamidiozė ar gonorėja gali pažeisti lytinius organus ir apsunkinti galimybę susilaukti vaikų.
Taip pat gali išsivystyti lėtinis dubens skausmas, sėklidžių ar prostatos uždegimas, o moterims padidėja negimdinio nėštumo rizika. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, siejamos su didesne tam tikrų onkologinių ligų rizika. Be to, žmogus, nežinodamas, kad yra užsikrėtęs, gali perduoti infekciją savo lytiniams partneriams.
Kada tyrimus atlikti racionaliausia?
Gydytojas teigia, kad universalios datos, kada reikėtų atlikti tyrimus po rizikingo lytinio kontakto, nėra, nes kiekviena lytiškai plintanti infekcija pasižymi skirtingu inkubaciniu laikotarpiu ir diagnostiniu langu.
„Be abejo, jei po rizikingo kontakto atsiranda simptomų, į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant. Tačiau jei simptomų nėra, tinkamiausias tyrimų laikas parenkamas individualiai. Dažniausiai po kelių savaičių jau galima atlikti tyrimus dėl chlamidiozės ir gonorėjos, o kraujo tyrimai dėl ŽIV, sifilio ar virusinių hepatitų rekomenduojami kiek vėliau, atsižvelgiant į konkretaus tyrimo jautrumą. Kai kuriais atvejais dalį tyrimų gali tekti pakartoti praėjus ilgesniam laikui“, – dėsto M. Stanionis.
Medikas perspėja, kad svarbiausia – nesirinkti tyrimų savarankiškai, remiantis internete rastais sąrašais. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, užsikrėtimo riziką ir laiką, praėjusį nuo galimo kontakto, parinks tinkamiausius tyrimus ir paaiškins, ar jų pakanka, ar vėliau reikės pakartotinio ištyrimo.
„Apskritai norėčiau pabrėžti, kad lytiškai plintančios infekcijos nėra nei gėdos ženklas, nei „tam tikrų žmonių“ problema. Jos gali paliesti bet kurį lytiškai aktyvų žmogų. Svarbiausia – nebijoti išsitirti, laiku kreiptis į gydytoją ir rūpintis ne tik savo, bet ir partnerio sveikata“, – drąsina M. Stanionis.
About the Author
