Karštomis vasaros dienomis dažniausiai galvojame apie apsaugą nuo saulės bei pakankamą skysčių vartojimą. Tačiau aukšta oro temperatūra tampa nemenku iššūkiu ir širdžiai. Kadangi ji verčiama dirbti intensyviau, gali paūmėti ne tik jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, bet ir pasireikšti negalavimai visiškai sveikiems žmonėms.
Pasak medicinos centro „Hila“ kardiologės Rūtos Rogalskienės, karštą dieną organizmas įjungia natūralius apsauginius mechanizmus nuo perkaitimo: imame prakaituoti, išsiplečia odos kraujagyslės, daugiau kraujo nukreipiama į kūno paviršių. Kad efektyviai atliktų šią funkciją, širdis ima dirbti intensyviau.
„Tam, kad organizmas būtų aprūpintas deguonimi ir kartu galėtų vėsintis, širdis turi plakti dažniau ir pumpuoti daugiau kraujo. Širdies ligomis jau sergantiems žmonėms toks papildomas krūvis gali paaštrinti simptomus – pavyzdžiui, sergant vainikinių kraujagyslių liga, širdžiai gali pritrūkti deguonies, todėl gali atsirasti spaudimas ar skausmas krūtinėje. Karštis taip pat gali pabloginti širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų ar kraujospūdžio kontrolę“, – pasakoja R. Rogalskienė.
Pasak specialistės, didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais, cukriniu diabetu bei inkstų ar plaučių ligomis.
„Vyresniems žmonėms rizika didėja dėl to, kad jie neretai silpniau jaučia troškulį, jų organizmas lėčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių, be to, nemaža dalis vartoja vaistus, galinčius paveikti kraujospūdį, skysčių balansą ar prakaitavimą“, – sako kardiologė.
Pavojinga ir jauniems bei sveikiems
R. Rogalskienė pabrėžia, kad vasaros karščiai gali būti pavojingi ir, atrodytų, visiškai sveikiems žmonėms. Pasak jos, jaunas, sportuojantis žmogus lygiai taip pat gali perkaisti, netekti daug skysčių ar patirti šilumos smūgį.
„Jei per karščius kraujospūdis tampa neįprastai žemas, ima svaigti galva ar jaučiamas silpnumas, reikėtų nedelsiant pasitarti su gydytoju“, – primena kardiologė.
Ji atkreipia dėmesį, kad širdžiai kenkia ne vien aukšta temperatūra, intensyvus fizinis krūvis ar nepakankamas skysčių vartojimas. Papildomą riziką didina alkoholis, kuris skatina skysčių netekimą, plečia kraujagysles ir gali dar labiau sumažinti kraujospūdį. Jautresniems žmonėms neigiamą poveikį gali turėti ir dideli kavos kiekiai ar energiniai gėrimai, ypač jei jie vartojami intensyvaus fizinio krūvio metu.
Tiesa, dėl to R. Rogalskienė neskatina atsisakyti sportuoti – tik karštomis dienomis pataria tai daryti anksti ryte ar vėliau vakare, daryti dažnesnes pertraukas ir nuolat gerti vandens. Pasak jos, ypač temperatūrai pakilus labai svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus.
„Neįprastai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, širdies permušimai, stiprus silpnumas, galvos svaigimas, dusulys ar greičiau nei įprastai atsirandantis nuovargis gali reikšti, kad širdis patiria pernelyg didelį krūvį. Pajutus tokius simptomus, reikėtų iš karto nutraukti fizinę veiklą, eiti į vėsią vietą, pailsėti ir mažomis dozėmis gerti vandenį, jei tam nėra medicininių apribojimų“, – rekomenduoja kardiologė.
Pasak specialistės, delsti ypač negalima tuomet, kai pajuntamas stiprus ar užsitęsęs skausmas krūtinėje, ryškus dusulys, alpimas, labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas.
„Jei šie simptomai nepraeina ir šiek tiek pailsėjus, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokie požymiai gali signalizuoti ne tik apie perkaitimą, bet ir apie ūmų širdies veiklos sutrikimą“, – perspėja R. Rogalskienė.
Teigiami įpročiai širdies sveikatai
Nors karštomis dienomis širdžiai tenka didesnis krūvis, svarbiausi jos sveikatą saugantys principai nesikeičia ištisus metus.
„Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, normalaus kūno svorio palaikymas, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė išlieka kertiniais širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos elementais. Tiesiog vasarą visus šiuos įpročius reikia šiek tiek atsakingiau pritaikyti prie konkrečių oro sąlygų – daugiau dėmesio skirti hidratacijai, vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje, rinktis lengvesnį maistą, kuriame gausu daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir žuvies“, – pataria kardiologė.
Vis dėlto apklausos rodo, kad vieno širdžiai palankaus įpročio šiltuoju metų laiku daugelis nepalaiko. „Moller’s“ užsakymu birželio mėnesį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad vasarą žuvų taukus taip pat reguliariai kaip ir kitais metų laikais vartoja tik 22 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 18 proc. respondentų teigė juos vartojantys rečiau, o beveik penktadalis prisipažino, kad vasarą žuvų taukų apskritai nevartoja.
Pasak R. Rogalskienės, medicininiu požiūriu toks sezoniškumas nėra pagrįstas.
„Konkretus sezonas niekaip nekoreguoja omega-3 poreikio – mums šių riebalų rūgščių reikia ištisus metus. Tad vien dėl to, kad atėjo vasara, daryti pertraukos nereikėtų. Ypač tais atvejais, kai žmogus omega-3 papildus vartoja rekomendavus gydytojui dėl konkrečios sveikatos būklės“, – sako kardiologė.
Ji primena, kad viena svarbiausių natūralių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių yra riebios žuvys. Jei jų su maistu nepavyksta suvalgyti tiek, kiek rekomenduojama, omega-3 galima gauti ir iš žuvų taukų papildų.
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad omega-3 yra tik viena visapusiškos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dalių.
„Jei žmogus mažai juda, rūko, nekontroliuoja kraujospūdžio ar cholesterolio, vien omega-3 papildai šios rizikos nekompensuos. Kitaip tariant, omega-3 galima palyginti su viena dėlionės detale – be jos bendras paveikslas bus nepilnas, tačiau ji viena viso paveikslo tikrai nesukurs“, – pabrėžia R. Rogalskienė, akcentuodama sveikos gyvensenos svarbą.
About the Author
